Mano mėgstamiausia grupė iš Mahiliovo vakar pristatė ketvirtą albumą. Negaliu ramiai praeiti pro šalį. Kalbu apie Akute.
Jau esu apie juos pasakojęs. Tėvynėje (taip, kaimyninėje Baltarusijoje) jie turi mergaitiškos grupės reputaciją. Bet, ei, savo draugų tarpe nesunkiai rasčiau kelis tuzinus tų, kurie pasiklauso Placebo. Tad prašyčiau.
Nuo to laiko, kai pažįstu Akute, grupė pakeitė mažiausiai tris būgnininkus. Dabar tai daro ji (vardu Vicky). Apibūdindami savo kuriamą ir atliekamą muziką prie stiliaus disco-decadence jie neseniai pridėjo death-rock. Kad būtų smagiau, tikriausiai. Ir, kaip bebūtų neįtikėtina, tai yra pilnai save išlaikanti grupė. Taip, jie gali gyventi vien iš muzikos.
Płastyka – ketvirtas grupės albumas. Ne gaila, kad per du metus (nuo paskutinio albumo Realnaść I Sny [2014]) jie mums siūlo tik 9 naujas dainas. Gaila, kad ta muzika nėra nauja. 40 minučių pasikartojimų: tiek muzikos, tiek melodijų, tiek vokalo, tiek nuotaikų. Vis tai jie jau demonstravo ankstesniuose albumuose. Dar labiau gaila, kad kiekviena nauja plokštelė – lyg laiptelis žemyn. Debiutinė Dzievački I Kosmas [2011] dabar skamba kaip nesugražinami laikai.
Albume yra du labai geri numeriai – aštuntas ir trečias. Krok upierad dainos žodžiai praktiškai apibendrina visą albumo koncepciją: žingsnis pirmyn, du atgal.
O tas žodis, kuris jums nuolat neteisingai pasigirsta dainoje Serca, yra гульня (liet. žaidimas).
Albumo viršelis taip pat gan taiklus. Jis simbolizuoja žingsnius: nuo tikros moters link plastikinės; nuo tikro alaus link nealkoholinio; nuo tikrų cigarečių link elektroninių; nuo tikro futbolo link stalo.
Apmaudžiausia, kad viskas čia skamba tikrai gerai ir profesionaliai. Ir jei kokiai nors „komisijai“ reikėtų rintis tarp Akute ir pvz. Colours of Bubbles – bijau, kad mūsiškiai gautų į kaulus.
Albumą baltarusiai dalina nemokamai. Davai parsiunčiam tiek, kad jie susidomėtų Lietuvos atlikėjais.
Šitaip jie užsidirbinėjo naujo albumo įrašams.
