Taip, man labai patinka tokia muzika. Tamaryn daugiasluoksnės ir ilgesingai melancholiškos erdvės primena gražius Slowdive ar Cocteau Twins momentus. Čia tiesiog veržte veržiasi klasikinės dream pop mokyklos stipriausi momentai. O vokalistės balsas koks. Ne Hope Sandoval, bet vietomis netoli. Tamaryn galima statyti šalia Beach House ar Memoryhouse ir kitų naujųjų dream pop atstovų, naujai interpretavusių ir tarsi perkurūsių šį žanrą. Nuostabu. Kūriniui – labai shoegazeiškas vizualas.
