Dėl kažkokių ir man pačiam neaiškių priežasčių jaučiu didžiulę meilę Japonijai, japonams bei įvairiems J things. Jie man atrodo, vienok, teisingai išprotėję.
Daug visko norisi pasidalinti su jumis, mielieji bei ištikimieji mano skaitytojai bei komentuotojai!
Gerą postą skaitant reikia juk ir gero muzikino fono, ar ne? Pati tinkamiausia muzika šiam ankstyvam rytmečiui yra vienareikšmiškai yra Pizzicato Five.
Na gerai, dar kas nors iš J-Pop gausybės rago gal visai irgi tiktų. Bet pasilikim prie intelektualesnių Pizzicato Five, jei jūs nieko prieš.
Spaudžiam ir klausom geriausią jų albumą: http://open.spotify.com/album/6D7Eh1D6eyDlWAXkmWygYw
arba
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Pizzicato_Five_-_The_World_Is_Spinning_at_45_RPM.mp3]
Pizzicato Five „The World Is Spinning at 45 RPM“
Ir kol pasaulis sukasi 45 RPM greičiu, šokam į džinsus! Evisu džinsus, žinoma. Legenda, kaip bebūtų. Gal vieną gražią dieną visą Evisu istoriją mūsų new bitch on the block parašys.
Per daug E (exotic + expensive)?
Hm, ok. Tai bent jau Evisu laikrodį užsisegam, ok? Velnias nematė tų handmade džinsų iš Evisu Private Stock collection (price range $600-$700). The Private stock collection will consist of Replica quality, one-of-a-kind pieces, hand painted logo and numbered. For this line craftsmen use various techniques to create unique detailing (e.g. burns using cigarette lighters, hand painted buttons etc.)
Axujenna mintis juk, a? Kaip moka parduoti! Pradegina skylę žiebtuvėliu ir parduoda tau kaip unique detailing, pure handmade! Blet, iškart, iškart perku! Vien iš pagarbos nesigėdyti parduoti už (ne)realius pinigus savo rankų darbą, tikrai ne pusvelčiui. Axujenni šaunuoliai. Dėl to tikrai segamės Evisu laikroduką:
Ai ne, ne šitą. Štai. Šis šiandien labiau prie nuotaikos limpa, taip. Su puikiuoju jų logotipu iš kitos pusės.
Džinsai kaip ir vietoje, laikrodis ant rankos, metas į skrandį ką nors pusryčiams įsismesti? Ir be jokių E. O kaip dėl Tamago Kake Gohan? Puikus maistelis pusryčiams, if you dare.
Reikalas tame, kad J šalyje ypatingai stipri ne tik gero maisto kultūra, bet raw maisto kultūra. Nedrįstu vadinti „žaliu maistu“: kai kapoju raudono tuno karpačio, užsigerdamas iki tinkamos temperatūros atvėsinta cava iš axujennų platinium glass Spiegelau plačių taurių putojančiam vynui, kokias nusižiūrėjau kažkuriame ankstyvajame James Bond filme su Connery, kai prieš akis raudonuoja tas taurusis tunas, nė minties nekyla, kad jis ŽALIAS. Todėl yra maistas raw. Žalias maistas tiesiog žalumynai. Tik for some reason niekas to „žaliu maistu“ nevadina. O iš tikrųjų žalias maistas yra arba sugedęs, arba dumbliai ant akvariumo sienelių (t.y. sraigių maistas), arba žolė – t.y. karvių ir ožkų maistas.
Tad Tamago Kake Gohan:
Scoop some rice into a small bowl, and dig a hole in the middle. Crack an egg into the hole. Add a dash of soy sauce. Mix everything together. Optional: Add furikake, pickles, sour plum, fried fish, cod roe.
Ryžiai gali būti tiek karšti, tiek ir atvėsę. Žinau, baisu su raw kiaušiniu gauti ir salmoneliozę. Tai va ir klausimas: do you dare? Buvo mintis pakepti tuos ryžius ir kiaušinį, prieš įpilant sojos padažą. Bet juk tada gausis supistieji paprastieji ryžiai su keptu kiaušiniu, ką servina kiekvienoj kinietiškoj tašnilofkėj.
Tad pamirštam tas baimes, pasigaminam tamago kake gohan ir stiprūs judam toliau. Toliau ir giliau i internetą.
Ačiū YouTube už tai, kad jis yra. Kai tik išpopuliarėjo, kai tik pats sužinojau apie tokį stebuklą, cielas 2 dienas prasedėjau nieko kito neveikdamas, vien tik J TV Shows bežiūrėdamas. Na bet jie ir gerokai išprotėję!
Video nedėsiu, ne-embedinsiu, geriau spauskit šį linką arba eikit ir ieškokit patys.
Ble, nekenčiu postų, kai priembedina krūvą video. Negi kas nors iš tikrųjų žiūri?
O šiaip, youtube ir visi kiti video servisai yra gavno. Nekenčiu. Ir nežiūriu niekada. Absoliutūs time-waste’riai dažniausiai. Ir ypač visi tie Comedy Club bei КВН, пиздец пиздец, kaip šitų nekenčiu. Jei kas atsiunčia tokį linką, immediately būna pasiųstas naxui.
Lygiai taip pat nekenčiu ir kas antrame sakinyje linkus dėlioti, kaip kad šiam post’e. Bet žinau, kad neturiu kito pasirinkimo: nūnai skaitytojai pasidarė arba jobani tinginiai, arba visai kažkokie nesupratlyvi – jiems jau geriau įpisti komentarą „kas yra j tv shows?“, „kas tas pizzicato five?“, „co da šūdas yra Evisu?“, negu naujam tab’e atsidarius tyliai ir mandagiai pagūglinus, sužinoti viską, ką reikia. Tad neturiu pasirinkimo, puošiu tekstą linkais. Tuo labiau, toks jau to HTML’o likimas – viską hyperlinkinti.
Pažiūrėjom J TV Shows? Super. Šaunuoliai mano. Dabar dar prisiminkim, jog ir festive season ant nosies. Tad pamirštam visus tuos šūdinus servisus ir prisimenam apie gerą kalėdinę nuotaiką. Juk dovanų reiketų užsipirkti, a? O geriausia vieta dovanoms yra tikrai čia, tikrai: Japan Gadget Gifts for the Geek Who Wishes He Was Lost in Translation
Gėris!
O vat dienos pabaigai į grotuvą įsimetam ką nors tinkamesnio vakarui, ane? Ką manot apie ACO? Sutinku, axujennai gerai. Ypač jos Aishyuto Ballad, tas tas gabaliukas, kurį ir garbingasis Dj Krush suremixavo.
Stipresnių pojučių pageidaujantiems siūlau kad ir patį DJ Krush. Oi, koks neblogas Stormy Cloud feat. Ken Shima. Ai ne ne ne, geriau Slit of Cloud feat. Akira Sakata, abu iš Jaku (寂 – meaning “quiet, lonely”, axujennas diskas), net šiurpuliukas per kūną prabėga. Garsiau, garsiau, jei to dar nejaučiat! Dar garsiau blet!!!
Va, jaučiat? Mmmm…
Tinkamai nusiteikėm… ir ką, jau pasiruošę? So, it’s the right time for seppuku.
Na ok, pajuokavau. Gal nelabai vykusiai, bet pažiūrėkit vieną kitą J TV Show, tai ne tokių nevykusių juokelių dar pamatysit.
O seppuku, vis dėlto, siūlau atlikti. Yra toks nuostabus servisas Sepukoo, kuriame keliais aštraus samurajaus kardo judesiais galima nužudyti savo Facebook accountą.
Nes, jei dar nesakiau, tai Facebook – говно. Nesinaudosiu. Sepukoo.
Ir šią nuostabiai šaltą dieną siūlau jums užbaigti būtent seppuku savo feisbukui! Drąsiau!
