Man knygų mugė jau pasibaigė (nes nuo šiandien ten prasideda Kaziuko mugė knygų tema). Tad jaučiu pareigą padėkoti organizatoriams ir pasidalinti savo įspūdžiais.
Jau antrus metus iš eilės įdomiausias Knygų mugės akcentas man – Muzikos salė. Tai neabejotinai puiki galimybė tiek muzikos kūrėjams/vadybininkams/prodiuseriams, tiek jų gerbėjams susitikti tiesiogiai.
Šiemet man ypatingai smalsu buvo stebėti vieną vyksmą. Kalbu, aišku, apie savo kumyrą Andrių Mamontovą. Prieš pat Knygų mugės pradžią buvo išleista pernai spalį pasirodžiusio albumo Degančios Akys vinilinė plokštelė.
Istorija tokia, kad skambios akcijos po 22 metų metu niekur apie plokštelės kainą nebuvo užsimenama.
Tad šis aspektas mane labiausiai ir domino (nes turinio nesiimsiu vertinti).
Ketvirtadienį AM stende buvo pradėta prekiauti minėtu veikalu. Iš pradžių plokštelės kaina buvo 30 €. Labai greitai pardavus 50 jos vienetų kaina pakilo iki 40 €. Teko girdėti, kad Andrius iš pradžių norėjo pardavinėti ją net pigiau nei 30 €, bet vienas žurnalistas (pavardė redakcijai žinoma) pasiūlė kainą ženklai kilstelėti.
Man tokia kaina tik pakelia antakius ir (beveik) atidaro stalčių. Taip, man pačiam dažnai tenka sakyti argumentus „žinai kur pigiau? – ten ir eik“ arba „nepatinka – neprik“. Bet…
Palyginimui: vieną geriausių praeito dešimtmečio albumų – The Field From Here We Go Sublime – iki šiol galima įsigyti už 15,90 €. Be to, plokštelė dviguba (vinilų žinovams nereikia aiškinti, kodėl dviguba skamba geriau ir ką lemia plokštelės griovelių plotis) + papildomai gausite tą patį albumą CD formate. O už 40 € gerai paieškojus galima rasti pirmą Burzum albumą vinile.
Tačiau grįžkime prie Andriaus reikalų. Jo naudai reikia paminėti, kad:
a) albumas naujas;
b) plokštelės tiražas – 250 vnt.
Taigi, po pusvalandžio trukusių pardavimų Degančios Akys plokštelės kaina tapo 40 €. Po dar 1,5 valandos pusės tiražo nebeliko. Tad buvo nuspręsta, kad kitą dieną (penktadienį nuo 17.00) į prekybą bus pateikta dar 50 vienetų po 50 €.
Įdomus faktas – stende apsilankę pirkėjai pirmiausiai pasiimdavo į rankas vinilą (šitaip deklaruodami savo norą pirkti) ir tik vėliau pasiteiraudavo kainos. O ją išgirdę – nenustebdavo. Smalsu ir tai, kad tai nebuvo barygos-perekupai. Kelis tokius sutikau pakeliui į mugę. Ketvirtadienį apie 12 valandą jie jau ėjo iš mugės. Daug pasako – dėl ko jie ten vyko.
Penktadienį 50 vienetų po 50 € sprogo per… 15 minučių. Ir šioje vietoje man daros baisu dėl lietuvių, jų skonio ir mentaliteto.
Šeštadienį (šiandien) 20.00 val. Muzikos salės scenoje turi vykti plokštelės pristatymas. Nežinau, ką jie pardavinės, nes vinilų liko ~40 vienetų. Matyt, juos ir pardavinės.
Stende dirbusių moteriškių pasiteiravus, ar bus pakartotinas leidimas – visos trys choru tvirtino, kad ne. Norisi tikėti, kad taip ir bus. Antraip papildomas tiražas būtų pirkėjų apgaulė. Juolab, kad pasauliniu mastu yra precedentų, kuomet pirkėjai yra laimėję panašias bylas.
Užtat kompaktas kainuoja vos 5 €, kas tikrai nėra daug, palyginus su kainomis aplinkiniuose stenduose.
Beje, noriu pasidalinti viena įžvalga iš ketvirtadienį vykusios konferencijos Muzikos verslo plėtra užsienyje 2016. Ten vienas saviveiklininkas skaitė pranešimą apie tai, kad Lietuva nežino, kas yra feisbukas/tvyteris/instagramas, mes esam per jauni, kad prisimintume, kas yra modemas ir šiaip… kaip fainai jis vakar prisigėrė vodkės per Brit Awards. To amerikiečio pavardė – Scott Cohen. Ir ne, jis nėra Sachos Barono Coheno giminaitis (antraip tai viską paaiškintų). Taigi, šis klounas sakė, kad vinilai yra hipsterių išmislas ir jie nifiga neskamba geriau nei kompaktai. Lygiai, kaip išlaikytas vynas niekuo nesiskiria nuo to, kuris stovi apatinėse Maximos lentynose. Visas tas „gerumas“ – tik savitaiga.
Buvo labai įdomu.
Prie sėkmingiausių Muzikos salės laimikių noriu paminėti Murcof, SCSI-9, Michael Mayer, Styrofoam, P·A·L vinilus, kuriuos man pavyko atkapstyti iMuzika padivanų dėžėse. Kainavo vos po porą eurų už vienetą.
Pačioje Knygų mugėje užpakaliais trintis teko jau penktadienį apie pietus. Tad vertingiausius sau eksponatus radau Bukinistų pasaže, kuris greta Muzikos salės. Čia nukoviau klasiką – Dantės Dieviškąją komediją bei Ilfo ir Petrovo 12 kėdžių (originalo kalba). 3 € už abi knygas .
Tikriausiais jau pastebėjot, kad smagiausia man yra, kuomet pavyksta surasti vertybę už nebrangiai. Bet, ei, meskite į manę dviejų eurų monetą, kam tai nepatinka.
Dar pavyko rasti Straukaus ir Butyrino fotoalbumus, tačiau šie buvo brangesni. Teko pakloti po 2 € už kiekvieną.