Kol vieni suru.lt komandos nariai praėjusį savaitgalį dominuojančiai žaidė badmintoną Vilniaus Plunksnoje, kiti dominavo Yaga Gathering 2015. Ilgai laukta šventė įvyko.
Penktadienis mane pasitiko lietumi, teko nusipirkti naujus Yaga marškinėlius, kad galėčiau eiti toliau, statytis palapinės. Pirmą kartą į Yagą važiavau visiškai dėl muzikos, todėl nekreipiau dėmesio į sumažėjusias dekoracijas, kurių visiems buvo per mažai, nes juk Yaga – dekoracijų karalienė, ir ovattaipernaibuvodaugiau bajeriai manęs kažkaip neveikė. Akivaizdu, jog Yagos organizatoriai patys savo kartelę išsikėlė šiuo klausimu taip aukštai, jog kiekvienais metais tai tampa nebe maloniu iššūkiu, o gal net stipriu galvos skausmu.
Šiais metais prie Chillout, Main, Healing ir Circus steidžų prisidėjo Audio Teatro erdvė (jei kas pamena tą miškely prieš kelis metus alternative scenai), kur buvo demonstuojamos audio-video dekoracijos, iš kurių man labiausiai įstrigusi – Tatjanos Symon, tiesiog laiką stabdanti instaliacija. Kaip ir visuomet, festivalyje niekur nei vieno reklaminio stendo, viskas rankų darbo, todėl visdar jautiesi miške, nors ir būdamas su muzika ir technologijomis. Kaip ir reikėjo tikėtis, ryškus line-upo papildymas žvaigždėmis, papildė ir festivalio kainą – bilietas 50-65 EUR (pernai ~120 lt), maisto menu – viskas pakeista iš 7-15lt į 5-8 Eur, kas buvo nekūl.
Penktadienis, mano nuomone, buvo kiek nuskriaustas muzika, buvau Onogana live ir visiškai atsitiktinai sudomino Jaramogi & Naima pasirodymas. Yagoje suvažiuoja turbūt didžiausias kiekis draugų, todėl pirmoji festivalio dalis bėga chillout steidže ir labia greitai. Daugelis taupė jėgas prieš šeštadienio naktį, kuomet turėjo pasirodyti festivalio headlineriai Juno Reactor, HuxFlux bei Yagya.
Beje, susitikus Yagya, pratęsėm intervą ir toliau šnekėjom apie jo muziką, Islandiją ir ketinimus kurti. Breaking news: pirmą kartą psy-trance festivalyje, nekeliauja po Islandiją (nėra buvęs gražiausiose vietose, teko rodyti savo nuotraukas per mobiliaką), labai nepatinka tūlikai Yagoje, stipriai domisi bėgimu, į Extreme Chill Festival atvaro apie 200 žmonių, negeria, nerūko, yra labia labai kuklus aityšnikas.
Šeštadienio diena praskriejo besižvalgant po workshopus, o pirmasis muzikinis su(si)dominimas buvo Spaceboy live, kuris man priminė Loopus In Fabula kūrybą. Iki tol besidairant po festivalio teritoriją, bandžiau atspėti kiek žmonių yra jame, nes man nepavyko pastebėti nei vieno pasirodymo, sklidino žmonių. O dar kelias dienas prieš, aš ir Vaidotas bandėme aptarti praėjusius ir būsimus festivalius, jų lankytojų kiekius. Kartu nusprendėme, jog Yaga – vienas iš renginių, kuris stabiliai pritraukia panašų žmonių kiekį kiekvienais metais. Taip ir atsitiko – pradėjus temti, apie devintą valandą į main steidžą sujudėjo visas festivalis, o faktais remiantis – daugiau nei 2000 žmonių. Juno Reactor atvažiavo su visa grupe ir parodė Lietuvos miškams, kas yra osom oposum. Daugiau nei pusantros valandos trukęs pistoleros šou susidarė iš visų įmanomų Juno Reactor hitų, pradedant nuo Mona Lisa Overdrive, Tanta Pena (Mickey Noise Remix), Pistolero, God is God, Conga Fury, Conquistador II ir t.t. Žodžiu, vargšas mano kaklas sekmadienį. Kiek teko sužinoti iš organizatorių, kiekvienas grupės narys atskrido iš skirtingo pasaulio krašto – Indijos, Šveicarijos, Slovėnijos, Anglijos ir kitur. Iš karto po šio pasirodymo Juno Reactor išskubėjo į Vilnių, išskristi į sekantį savo pasirodymą festivalyje Ozora. Po neįtikėtinai organiško legendinės grupės pasirodymo, vėliau sekęs visiškai sausas HuxFlux išstojimas, deja, bet visiškai nublanko. Teko persikraustyt į Chilloutą, kur islandišką ramybę skleidė Yagya. Gaila, tačiau jo pasirodymas žmonių kiekiu nepasižymėjo. Kaip ir planuota, jis sugrojo miksą iš savo originalių kūrinių iš albumų Rigning, Sleepygirls ir kt. Tiesą pasakius, kad ir kaip man patinka jo muzika, pažįstant ją, pasirodymas nebuvo labai originalus ar kažkuo stebinantis. Po jo sekęs grad_u kiek pakeitė tonaciją ir puikiai susiklausė.
Nors šiųmetinė Yaga nebuvo apdovanota karščiu, lietumi labai neskriaudė. Šiuo metu, kai rašau per Vilnių alinantį +35 karštį, šie prisiminimai atrodo lyg didžiausia palaima. Apie gamtą užsimenu ir todėl, kad ne aš vienas jaučiu, jog Yagos miškas yra pasiilgęs poilsio. Tai yra nuostabi vietovė, leidžianti pailsėti, pakilti ir sugrįžti vėl, kurią reikia tausoti. Šis miškas jau buvo festivalio namai nemažai metų iš eilės, todėl gal būtų galimybė kaip nors perorganizuoti erdves ir leisti vienai nuo kitos pailsėti(?).
Nepaisant to, kad festivalis žmonių skaičiumi labai nepaaugo ir kad kai kurie tiesmukai vertino sumažėjusį dekoracijų kiekį, aš manau, jog šiųmetinis Yaga Gathering yra vienas žingsnis pirmyn festivalio istorijoje. Nuoširdžiai besidomintiems šia kultūra – tokių žvaigždžių kaip Juno Reactor pakvietimas į Lietuvą yra didelis įvykis ir yra nuostabu būti to liudininkais namuose. Tikiuosi, kad kitame renginyje mūsų lauks dar vienas, bent panašus muzikinis siurprizas.
Ačiū!
—
Foto: Lukas Ruškys.
Video: Šarūnas Akelaitis.