Spėju, kad pastaruoju metu Brettas Andersonas mažai kam yra įdomus. Tačiau kaskart išgirdus pavadinimą Suede apima tokia nostalgija, kad negaliu ramia širdim praeiti pro naujieną apie solinį albumą.
Atrodo visai neseniai Brettas „džiugino“ albumu Wilderness [2008.09.01]. Jau tuomet pasitvirtino verdiktas, kad durys į mano ausis buvusiam Suede vokalistui užvertos visiems laikams. Ir štai žinia, kad lapkričio 2 dieną pasirodo jau trečias (per 3 metus) solinis Andersono albumas. Ir… Negaliu atsispirti pagundai. O kas jei…?
Deja siurprizų (apie malonius kalba) nėra. Naujas darbas nuo ankstesniojo skiriasi gausesnėmis instrumentuotėmis. Įrašuose dalyvavo mini orkestras, tad tiek styginiai, tiek pučiamieji taikliai papildo Bretto liūdesį. Gerai, kad bent pavadinimą išsirinko tinkamą. Slow Attack. Matyt, šiandien greitai jis jau nebegali.
Čia tai, kas labiausiai primena šlovingus laikus.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Brett_Anderson_-_Julians_Eyes.mp3]
Brett Anderson „Julian’s Eyes“
O kažkada jis buvo so young…
senus arklius nusauna.beda ta,kad is nauju tik realybes show kumeliukai belike.nu tai atsijamam babkes uz neivykusi depechu koncerta ir gryztam prie klasikos Led zeppelin ar Pink Floyd.jeigu nepatinka,tai galima ,po prikolu.tada nors madinga bus:)