Praeitą savaitgalį progresyvaus jaunimo organizacija Suru.lt užtratėjo festivalyje Yaga Gathering 2014. Mums Yaga – gerbiamiausias festas Lietuvoje, gaunantis daugiausia mūsų rėmimo.
Ir dėl ko? Nes niekas nesikeičia – tu net nevažiavęs žinai kaip gerai viskas bus. Kodėl? Dėl vaibo. Mūsų redaktorius net nežinojo kaip ištart Ocelot, bet teigė, kad jam Yaga patinka dėl visko. Ir iš tikrųjų, ji jėga.
Šiais metais išbandžiau kelis užsiėmimus, kurių kasmet apstu Yagoje. Tikiuosi, kad jie ilgainiui nepavers Yagos i Mandalą, nes music comes first. Pamėginau reberfingą, keistąją vyrų ir moterų santykių paskaitą ir SUP (tipo kaip Jėzus) lentą. Visiems slapta besidomintiems, bet besibaiminantiems susirgt jogo sindromu, labai rekomenduoju bent susipažinti su sąmoningo kvėpavimo technika per šiuos seansus. Ši paskaita paliko didžiausią įspūdį. Taip pat kompetetinga Suru.lt komanda dalyvavo nuogųjų tranzerių grožio rinkimuose, garsiai vertino kūno dalis bei replikavo, kaip pridera. Buvo linksma ir karšta.
Muzikinės scenos buvo tose pačiose vietose, nieko naujo. Nusivylimai: iškirstas chill-out’o miškas, per mažas kiekis garso ir tranzo muzikinis spektras naktį – kodėl naktį groja visiškai stoned trance music, tik ultrafast? Ir kur dingo GOA? Pagyros: chill-out’o steidžas dramatiškai kompensavo main stage trūkumus. Puiki muzikantų selekcija ir energija. Mano kalbintos žvaigždės sugrojo neblogai, tačiau Roel Funcken pranoko visus lūkesčius. Dalį festivalio praleidome drauge, todėl dabar žinau, kad vaikystėje jam labiausiai patiko Rafaelis iš Teenage Mutant Ninja Turtles.
[ vienas bičas pagrojo šitą gerą gabalą ]
Dekoracijos: geros ir, kaip visada, jų daug. Gal net per daug, nes vietomis pasimeti, kuri ašis yra pagrindinė. Be abejo, man galbūt niekada niekas nesugražins Boom dekoracijų, kuomet jos prieš kelis metus papuošė Yagą ir man tai tapo visų festivalių dekoracijų etalonu. Tačiau, iš šiųmetinių, didžiausią įspūdį padarė instaliacija, kurią nelengva paaiškinti žodžiais: smėlio dėžė, kurioje ne tik vaikai bežaisdami sudarinėjo skirtingo reljefo kalniukus, o jie nusispalvindavo skirtinga spalva, kuri sklisdavo iš jutiminio matuoklio, kabančio virš jų galvos. Kadangi viskas buvo tamsoje, vibruojančios spalvos pakėrėjo.
Nebuvo Dobilų alaus! Aš žinau, kad jis tragiškas, bet juk tai Yagos vizitinė kortelė. Kalnapilis tiesiog gadino alaus vardą festivalyje, todėl pinigų daug neišleidau. Maistas – puikus. Net nesitikėjau, kad galima taip skaniai pavalgyti ne restorane. Ir šiemet tai buvo ypač.
Liaupsinti turbūt užteks, peikti irgi sunku. Juk tai festvalis, kuriame mačiau gal keturis apsauginius.
Yaga, grįžk greičiau!
Foto: Jonas Kapitonas
Tranzo scena buvo super, nieko netrūko. Buvo ir goa ir dark. Šeštadienio naktį ir visą sekmadienio rytą grojo fantastiškai. Yagos tranzui visada jėgas patausoju šeštadienio tūsui.
vat būtent, KUR GOA?????????????????
Kodėl naktį vien tik tarčelkė 170bpm+ ?… Aš tranzo scenoj taip ir nepatūsinau normaliai, nes nebuvo gero tranzo, vien tik pjaustyklė… o sekmadienio rytas buvo ant tiek ištaškytas, kad jau net nebe iki tranzo, nors baisiai laukiau e-mantra goa seto… didžiausias festo minusas :)))