Metai iš metų, sezonas iš sezono mados namai pateikia (ar bent jau bando) lyg ataskaitą po kolekciją, įkvėptą tiek šviežių, tiek „pastovėjusių“, bet patikimų idėjų. Kai į metus turi sukurti bene 6 kolekcijas – išties sunku nustebinti. Įkvėpimo šaltiniai pradeda sekti. Tada pradedi maltis tame pačiame uždarame rate.
Dupenkioliktų pavasario-vasaros sezonui Balmain pamaišęs etno motyvus, motociklininkų aprangos ypatumus ir pridėjęs žiupsnį militaristinio stiliaus gavo skanią kolekciją. Ryškios, bold, spalvos suteikė gyvasties, karoliukais siuvinėti švarkai – prabangos jausmą. Nors išties Balmain niekad pigiai neatrodė. Padded pečiai ir keliai, kaip neatsiejama motociklininkų aprangos, daugiau kaip apsauginė detalė, nesunkiai sužaidė su afrikietiškais motyvais.
Walter Van Beirendonck kaip ir visąlaik miksuodamas gryną galybę įvairių medžiagų su skirtingais raštais išgauna kažką, ką kiti nusivalkioję dizaineriai jau yra praradę. Tas visas bardakas turi kažką žavingo. Savo kolekcijoje Whambam Walteris suvedė gobeleniniais oriental raštais dailintas medžiagas su lengvais, permatomais šilko audiniais. Asortimentas platus – nuo bomberių, tamprių, ilgų palaidinių iki kimono kirpimo, fitted švarkų ir švarkelių. Akiniai nuo saulės su gyvūnų ragų imitacijomis atliko auskarų veide atitikmenį. Ypatingai sužavėjo išties neregėtas sprendimas dekoruojant veidus, sukuriantis plokštumo jausmą, t.y. trimačio vaizdo netekimą. Tradicijos ir psichodelikos, šiuolaikinės rūgštelės samplaika Walterio kolekcijoje daro ją įsimintiną; įvairiapusiškimo dėka, vartojotas-stebėtojas-pirkėjas, nesunkiai gali išvysti kažką, kas patrauks ir jo dėmesį.
All in all, traibsai dar niekad nenuvylė.
