Kaip Rufus Wainwright Vilnuje juokavo

Rufus Wainwright nėra „mano“ atlikėjas. Dažniausiai jis patenka į „nei Thom Yorke, nei Antony Hegarty“ kategoriją. Todėl į koncertą ėjau grynai dėl sportinio intereso. Išėjau patenkintas.

Kongresų rūmuose sutikau daug įvairių visuomeninės personažų ir „Žmonių“: Eligijus Masiulis, Tomas Sinickis, Tomas Ramanauskas, Vytenis Pauliukaitis… Visi pasipuošę, daugelis su švarkais arba bent jau marškiniais. Pasijutau šiek tiek ne vietoje, su savo džemperiu ir depešų maike. Bet argi pankams ne vis vien?

Koncertą pradėjo Rufuso pusseserė Lucy Wainwright Roche. Tokia kukli mergaitė (33 m.) su gitara, atsidūrusi prieš 800 žmonių auditoriją. Prisipažino suprantanti, kad ne jos čia visi susirinko klausyt, bet visokeriopai bandė išjudinti publiką. Akivaizdu, kad žmogeliukiškų (red. žmogeliukai – tai tokie personažai su šalikais, kurie klausosi folk muzikos) dainelių pagalba jai to niekad nepavyktų padaryti. Belieka bendravimas. Lucy pasižymėjo geru humoro jausmu ir aukštu vidiniu intelektu. Pirmiausia ji patepė publiką komplimentu apie tai, jog susirinkusių salėje nemato, bet iš balsų girdi, kad žmonės gražūs. Bandė papirkti faktu, kad gyvena Niujorke, bet įprasto „woohoo!“ nesulaukė. Burtažodžiai Brooklyn ir Coney Island buvo sutikti ne ką labiau entuziastingai.

Vėliau siūlėsi uždavinėti jai klausimus. Salė būdingai lietuviams reagavo santūriai ir užsispyrusiai tylėjo. Todėl buvo išvadinti beautiful and shy. Galiausiai kažkas iš publikos leptelėjo tą nelemtą žodį basketball. Nuo šio momento Liucijai (kaip kokiam Ostapui Benderiui) „paėjo korta“. Supratusi, kad she’s the one in charge, Lucy įsakė Bruce Springsteen dainą dainuoti kartu. Be to, eilutės everybody’s got a hungry heart paskutinius du žodžius leido pakeisti į basketball.

Lucy yra šaunuolė. Vos per pusvalandį jai pavyko pakerėti tokį stuobrį kaip aš (ir dar 799 panašių). Antrakto metu ji noriai pasirašinėjo ant savo kompaktų.

Grojaraštis:
01. Take What You’re Given
02. See and Hide
03. Call Your Girlfriend (Robyn cover)
04. Open Season
05. Hungry Heart (Bruce Springsteen cover)
06. Last Time

Rufus scenoj pasirodė po 20 minučių pertraukos. Pradėjo nuo etiketo taisyklių, t.y. pagyrų publikai. Grojo iš eilės visus kurinius iš mano rankose laikomo sąrašo. Be menkiausių nukrypimų ar variacijų. „Jaučiu, turėtų žiauriai užknist groti tą patį kas antrą vakarą“, – galvojau tuomet. Dar buvo smagu žaisti žaidimą „atspėk, ką sakys prieš kiekvieną dainą?“. Smagu, kad kanadietis taip pat pasižymi neblogu humoro jausmu, todėl gan mechaniškos „rašau operą ir renku jai pinigus“, „mama mirė nuo vėžio“, „vedžiau vyrą, laikai keičiasi“… skambėjo nevisai nuobodžiai. Skirtingai nei muzika, kurios pusė publikos klausėsi įtempusi ausis, kai, tuo tarpu, kita pusė knapsėjo.
Nenuostabu, Wainwrighto dainų nuotaikos dažniausiai minorinės. Be to, atliekamos akustiškai – beveik visos akomponuojamos fortepijonu ir kelios gitara – jos tampa dar mažiau „aktyvios“. Rufusas ir pats neslėpė, kad į rinktinį albumą Vibrate: The Best of Rufus Wainwright pristatantį turą leidosi vienas be bandos, nes reikia užkalti babkių. Smagu, kad nuotaikai praskardinti ant scenos sugrįždavo ir puskė Lucy, t.y. Liza Minelli.

Atsitiktinumas lėmė, kad balkone sėdėjau tarp Karolio ir Jörno Weisbrodto (tai Rufuso vyras, jeigu ką). Neslėpsiu, kad sėdėti ten ir klausytis nuo scenos Gay Messiah užtraukiančio Rufuso – awkward jausmas…

Reiktų nepamiršti paminėti, kad be Liza Minelli ir Rufus Wainwright ant scenos buvo ir kitos gėjų ikonos, pvz. Sylvester Stallone.

Kartu su puske Wainwrightai atliko ir Delfi komentatorių megstamiausią gabalą Hallelujah. Žinant, kaip Vatikanas myli gėjus – gaunasi neblogas kalambūras. Ir jūs, ko gero, žinot, kad dainos originalą parašęs Leonard Cohen yra Rufuso dukros sėnelis (nes Rufusas ją užstatė Leonardo dukrai Lorcai).

Pirmą kartą Lietuvoje viešinčius muzikantus kažkas, matyt, buvo gerai informavęs apie užsienio politikos plonybes, ypač apie santykius su artimiausiais kaimynais. Lenkijos pavadinimo Rufusas ir Lucy kartu nenorėjo ištarti. Salė juokelį pasitiko ovacijomis. Sekmadienį giminės Wainwrightai koncertuos Vroclave, o pirmadienį Varšuvoje. Bandau įsivaizduoti, kaip Rygoje Rufusas juokavo apie lietuvius…

Pabaigai – mini interviu su Jörnu Weisbrodtu:
– Ar jums patiko koncertas?
– Taip, o jums?
– Man taip pat. Ar kartu Rufusu keliaujate viso turo metu?
– Ne, atskrendu tik į kai kuriuos koncertus. Sekmadienį išskrendu iš Vilniaus.
– Ar buvote pamalonintas, kuomet dainas Argentina ir Friendship Rufusas viešai dedikavo jums?
– Taip, smagus jausmas.
– Ačiū. Gero savaitgalio.
– Esate žurnalistas? Rašysite apie renginį?
– Taip. Atstovauju mažą portalą.
– Ar daug skaitytojų turite?
– Priklauso nuo to, kas jums yra „daug“.

Grojaraštis:
01. Grey Gardens (Poses [2001])
02. The Maker Makes (Brokeback Mountain OST [2005])
03. Vibrate (Want One [2003])
04. Out of the Game (Out of the Game [2012])
05. Jericho (Out of the Game [2012])
06. The Art Teacher (Want Two [2004])
07. Argentina
08. Friendship is The Wind
09. Les Feux d’Artifices (Prima Donna [2014])
10. Me and Liza (su Lucy Wainwright Roche) (Vibrate [2014])
11. April Fools (su Lucy Wainwright Roche) (Rufus Wainwright [1998])
12. Gay Messiah (su Lucy Wainwright Roche) (Want Two [2003])
13. Candles (Out of the Game [2012])
14. Going to a Town (Release The Stars [2007])
15. I Don’t Know What It Is (Want One [2003])
16. Cigarettes and Chocolate Milk (Poses [2001])
—
17. Dinner at Eight (Want One [2003])
18. Pretty Things (su Lucy Wainwright Roche) (Want One [2003])
19. Hallelujah (Leonard Cohen cover) (su LWR) (Shrek OST [2001])
20. Poses (Poses [2001])
—
21. Foolish Love (Rufus Wainwright [1998])