Maksimas jau pasakojo kokiomis aplinkybėmis susitikome su Vladimiru Igošinu (jis ir yra projekto Volosy kuratorius). Po bendro sėkmingo pasirodymo festivalio Mėnuo Juodaragis futbolo turnyre Vladimiras papasakojo, kad turi savo mažą leiblą Brudenia, kuriame leidžia folk ir industrial muziką. Be to ir pats kažką bando groti. Atminimui padovanojo Volosy albumą Купание Кожанного Коня (žodžių žaismas apie žinomą Kuzmos Petrovo-Vodkino paveikslą).
Iš šio įrašo nieko ypatingo nesitikėjau. Bet pirmas dalykas, kuris nustebino iškart – Ars Benevola Mater ženkliukas. Volosy nesileido pas save, bet pasirinko nepriklausomą italų leidyklą, kuri yra pakankamai garsi.
Nors kompozicijos buvo įrašinėjamos ir tobulinamos 2003-2006 metais – pats darbas pasirodė tik šiemet liepą. Tai antras nustebinęs faktas. Nes per tiek laiko nepasenusi muzika kelia pagarbą.
Pagaliau – turinys. Jis nustebino. Maloniai. Visų pirma gera kokybe. Nes neretai pasitaiko atvejai, kuomet rusų projektai nepasižymi šiuo kriterijumi. Net jei jie yra iš Königsbergo (taip Vladimiras vadina gimtąjį Kaliningradą).
Albumą greičiausiai reiktų priskirti kažkokiam industial ir neofolk žanrų hibridui. Savotiškas Deutsch Nepal ir Coil (arba Legendary Pink Dots) mišinys. Bendra plokštelės atmosfera ne tiek slogi kiek rami. Kartais net pro liūdesio debesys prasiveržia saulėtas vilties ir optimizmo kupinas romantiškas spindulys. Industriniai peizažai čia praskaidrinami gitaros garsais, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo netinkama ir nelabai tipiška kombinacija.
Dar galima būtų prikibti prie to, kad albumas nevientisas. Matyt, dėl fragmentacijos kaltas įrašų periodiškumas. Tačiau susumavus visus kriterijus net būdamas griežtu mokytoju šį mokinį įvertinčiau septintuku.
[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/Volosy_Of_Girls_And_Guns.mp3]
Volosy „of Girls and Guns“