Minilogue turi labai panašią istoriją kaip ir Extrawelt, apie kuriuos jau esamę kalbėję. Tik ši istorija – ne vokiečių, o švedų kalba.
Kadaise buvę pakankamai žinomi psy-trance/progressive trance arenoje po Son Kite ikona, dabar patapo žinomi tik progressive vardu Minilogue. Daugiau nei 15 metų grojantys kartu Marcus Henriksson ir Sebastian Mullaert yra aktyviausi švedijos spaced elektronikos autoriai. Abu kartu po keliais pseudonimais, drauge su kitais atlikėjais, atskirai po vieną – gali klausyt kaip tik nori – ekstremalus kiekybinis produktyvumas. Bet ne man. Milžiniškas turinys be gilesnės prasmės – kaip televizorius. Tarp aibės muzikos yra pasitaikę ir neblogų kūrinių, ypač Sebastiano projektas Ooze, bei keli Son Kite kūriniai. Minilogue man visuomet būdavo pernelyg ištęstas ir beprasmiškai nusigrojęs dėl savo koncepcijos – vidutiniškai niekam neužkliūnantis, besistengiantis paprastumu įtikti Cocoon‘iškoms masėms. Just.
Šiemet, su kitą savaitę išeinančiu albumu Blomma, švedai kartoja prieš penkis metus išleistą dvigubą plokštę Animals, kur pirmąjį kompaktą sudarinėjo diskotekoje, o antrąjį – ambient žvakių šviesoje. Pagal spaudos pranešimą neva šį kartą paeksperimentavo su jazz. Sunkiai tikėtina buvo, kad jiems pavyktų sukurti kažką naujai įstabaus, tačiau jie ir nesistengė. Minilogue gėlės groja taip:
Butinai pasiklausysiu, aciu Jums
Ačiū 🙂