Ar tolimi industrial techno ir new wave keliai? Regis (Karl O’Connor) sako, kad ne. Bristolio dvidešimtuosius metus skaičiuojanti įrašų studija Downwards įgyja dukterį Downwards America ir pirmuoju įrašu pasirenka new wave kosmonautus DVA Damas.
Juan Mendez (arba Silent Servant), Karlo draugas iš Sandwell District, pamatęs pirmą gyvą DVA Damas pasirodymą, iškart pasiūlė įrašyti plokštę įprastame Downwards, greta visų technačių. Puiku, ne kitaip. Niekam nerūpėjo, kad tai kiek iškrito iš leiblo koncepcijos, tačiau mintis išliko ta pati – tamsi, gili, originali muzika. Nesvarbu, kad kiek ne-elektroninė.
DVA Damas yra Taylor Burch, gimusi ir užaugusi Kalifornijoje, namuose užkūrusi originalios muzikos idėją. Pirmą kartą atsidaręs albumą Nightshades, pamaniau, jog Ennio Morricone turi amerikietį anūką, apsėstą pseudo vesternais. Blizgančios gitaros rūke, minimalistinis wave’as, dainuojamoji poezija, diabolic’o nuotykiai mintyse – tai Nightshades kokteilio sirupas.
Įkvėptas Prisukamo Apelsino terminologijos, Taylor su Nightshades sukūrė daugiau koncepciją, nei albumą. Tai labai originali, neįprasta plokštė, tinkanti klausyti temstant. Labiausiai įkvėpiantis Babes In Boyland – šarmiškai veikia tamsiausias mintis, tonizuoja. Kiti kūriniai trumpi, stilistiškai labai panašūs ir už albumo pateikimą – pieno su pliusu autoriai negauna, todėl Nightshades tampa labai kraštutinis – arba labai patiks, arba nuskęs nepražiūrėtų leidinių jūroje.
Turbūt tai trumpiausias albumas, apie kurį kalbėjom – per valandą šie bulviniai prasisuka net tris kartus.
