„Susitikome Dailės Akademijoje, kur abi studijavom fotografiją. Kažkaip atradom bendrą kalbą, vis pabendraudavom, pasiskųsdavom viena kitai apie šiokį tokį laisvės trūkumą akademinėje aplinkoje. Po pusės metų metėm Akademiją, perstojom i Londoną (Londonas tuo metu mums asocijavosi su laisve) ir išvažiavom. Norėjosi atrasti daugiau up to date dalykų, daugiau laisvės vizualiniams eksperimentams, taip pat norėjosi išmokti ir pačios fotografijos technikos, išbandyti daugiau techninių priemonių, ko Akademijoje nebuvo. O jau tada pamatėme kad turime panašų estetikos suvokimą, domina panaši literatūra, filosofija. Tiesiog natūraliai pradėjome dirbti kartu, padėdavom viena kitai kontempliuoti idėjas per fotosesijas, paskui kartu galvoti bendras idėjas, tada pusiau juokais maždaug praeitą vasarą sugalvojom kad būsim Terrible Twins.“ – taip apie savo užgimimą pasakoja talentingosios dvynukės Rūta ir Urtė.
Kūrybos bambagysle susijungusios lietuvaitės Londone išdarinėja pačius netikėčiausius dalykus, o vieninteliais savo tabu įvardija žudymą, pavydą bei tinginiavimą. Bene geriausiai Terrible Twins siunčiamą fotografinę žinutę turbūt perpras apsiskaitęs ir laisvai besiorientuojantis tarpkultūrinėse nerštavietėse žiūrovas, mat merginų kūryboje apstu tiesioginių bei netiesioginių nuorodų į įvairius menininkus bei mąstytojus. Tačiau tai, jog Rūta ir Urtė drąsiai mezga dialogą su pačiu Salvadoru Dali, iliustruodamos genijaus dienoraštį, o J. Pollock’o abstrakcijų gelmėse įžvelgtus kūnus kviečiasi į makabrišką puotą dar nereiškia, kad jos yra snobės, o jų menas neprieinamas paprastiems mirtingiesiems.
Į kūrybos arterijas, per ploną menininkių odą neišvengiamai sunkiasi beprotiška ir žavi didelio miesto kasdienybė. Taip kičas ir aukštoji kultūra sruvena šalia, maišosi, konkuruoja ir kaitina kraują, versdami mąstyti, analizuoti bei leistis į ieškojimų kelią, apsiginklavus fotoaparatu ir idėja. „Kai kur nors važiuoji metro, turi perbristi jūrą dažniausiai ne itin gerai atliktų, bet milžiniškais formatais atspausdintų ir pakabintų reklamų. Visa ta masinė kultūra, kuria yra persunkta mūsų kasdienybė tampa įkvėpimo šaltiniu. Taip pat ir žmonės, su kuriais gyvename užsiima visokiais skirtingais menais, tai irgi įkvepia, pasisemiam vieni iš kitų idėjų per pašnekesius ir naktines diskusijas, pasidalinam atrastais filmais, muzika, nuotraukomis, knygomis… Kartais įkvėpimas apima tiesiog šokant pagal techno, kur nors prakaitu pritvinkusiame ir perpildytame rūsyje, arba visiškai išlaižytame Victorian parke, kur laksto zuikučiai, įkvepia ir gatvė, kurioje gyvename, kurioje pagrinde karaliauja turkai ir indai, taip pat įkvepia kičiniai atvirukai.“ – reiškinius, kurių atspindžius galime užčiuopti Terrible Twins darbuose, įvardina fotografės.
Iš tiesų, kas pasakys, jog žvelgdami į Terrible Twins fotografijas regime tik tiek, kiek jose pavaizduota tiesiogiai. Be to, ką galime įvardinti, egzistuoja ir dar viena labai svarbi, nematoma, tačiau puikiai jaučiama dalis. Tai emocija, sukurta siurrealaus siužeto, kostiumų, objektų ir temų sintezės, egzistuojančios Terrible Twins realybės koridoriuje, tarp fantazijos ir tikrovės. „Mums iš tikrųjų labai sunku suprasti, kas yra realybė, nes ta realybė, kurią suvokia daugelis kaip tokią yra panašesnė į iliuziją ar žaidimą. Kiekvieną dieną eiti į darbą į ofisiuką, grįžti namo vėlai vakare, pažiūrėti teliką ir eiti miegoti, kol pro šalį lekia visas gyvenimas, dvasinis tobulėjimas ir savęs pažinimas, ar tai realybė? Apskritai kiekviename pasaulio taške realybė skiriasi. Ir ar realybė būtinai apima tik apčiuopiamus, materialius ar matomus dalykus. Fantazija yra toks pats smegenų produktas kaip ir realybė.“ –Terrible Twins savo fotografijomis rafinuotai tiesia tiltelį į kiekvieno iš mūsų pasąmonę. Į ten, kur būsime priversti pažvelgti į savo baimes, kompleksus, išankstinius nusistatymus, prisijaukinti savo vidinius monstrus bei daug ką permąstyti.
Ir tai nebus užglaistyta fotošopinio patrauklumo glaistu. „Lėlyčių grožis tiesiog yra nuobodokas, nes atkartojamas ta pačia forma, kur sunku pasakyti, kas fotografavo, nesimato fotografo braižo, nebent tai naudojama kaip ironija, įkvėpimo šaltinis, tada tai gali būti kūrybiniu braižu. O mes pačios kuriame vadovaudamosi nuojauta, mums tiesiog patinka tam tikra spalvų dermė, tam tikros pozos, rūbai, šviesa. Gražu yra tai kas netikėta, o netikėta būna tada, kai kuri vadovaudamasis savo nuojauta ir nesivadovaudamas jau sukurtais grožio standartais ar madomis. Reikia kurti savo madą, o ne jos vaikytis.“ – savo grožio sampratą paaiškina fotografės.
„Galvojimas apie ateitį yra tolygus galvojimui apie praeitį, todėl kad mes niekada nesugebėsim įsivaizduoti to, ko dar nebuvo ir ko dar nematėm“ – nors Terrible Twins ir nenoriai kalba apie ateities planus bei teigia besidžiaugiančios šia diena, tačiau, rodos, jog idėjų trūkumas joms toli gražu negresia. „Kuo toliau tuo panašiau mąstome, o projekto metu nebesiskirstome rolėmis, pareigos pas mus persipina, pasaulio suvokimas irgi panašus, domina panašūs dalykai. Viena kitai parodome ką naujo radom, ką sugalvojom, perskaitėm – taip viena kitą papildom“ – apie dueto darną pasakoja jos ir portalui suru.lt linki daug meilės, būti kritiškais bei kurti savo pasaulį.
tokios lietuvaitės yra eliksyras širdžiai ir smegenims.