Kaip Vytenis Povilas grūdinosi

Rinkimai artėja. Gali tai užuosti net mintyse blokuodamas reklaminiais plakatais išpuoštus stendus.
Vieni – treniruojasi dar neišrinkti. Kiti – rašo knygas.

Viena tokių žada pasirodyti greitu metu. Apie Vytenį Povilą. Panašu, kad jos autoriumi yra Vytenis Povilas. Nes vyrauja pasisakymai pirmu asmeniu (pvz. AŠ buvau dešinioji ranka, MES pradėjom organizuoti judėjimą, MES įsteigėme muziejų, MES įsteigėme liaudies folkloro grupę, MES įsteigėme universitetą, MES operavome apendicitus su vietine nejautra…).

O darbų ir žygdarbių – pilnas maišas. Ir prie ko čia kuklumas? Nėra ko gėdytis, jei esi tiek nuveikęs. Štai pvz. Vytenio močiutė matė gyvą Leniną. O tėtis – beveik nušovė Adolfą Hitlerį. Pats Vytenis yra matęs Šiaurės pašvaistę, milicininką panašų į dėdę Stiopą ir dalyvavęs Dariaus ir Girėno laidotuvėse. Asmeniškai pažinojo tėvą Stanislovą ir šiaip turėjo gražių planų, pvz.:

Matydamas, kad man Lietuvoje bus vis sunkiau veikti, 1975 metais, baigęs KMI, pasiprašiau išleidžiamas į BAM‘ą, kur virė vieno didžiausių sovietmečio projektų Baikalo–Amūro magistralės statybos, ten statė geležinkelį, trūko medikų. Taigi kaip jaunasis specialistas pasiėmiau paskyrimą dirbti BAM‘e. Draugams pasakojau norįs važiuoti ir atsidurti tokioje vietoje, kur įgyčiau daugiau medicinos praktikos. Maniau, atidirbsiu pagal paskyrimą privalomus trejus metus, grįšiu į Lietuvą, gausiu butą (nes tokios privilegijos buvo ten atidirbus). Giliai širdyje tikėjausi galėsiąs apvažiuoti visas Sibiro vietas, surinkti medžiagą apie tremtinius, kalinius, kalėjimus, lagerius, galbūt kai kur pavyks pastatyti paminklus, be to, galėsiu užmegzti ryšius su Rusijos disidentais, galėsime pamėginti kurti kairiųjų socialistų organizaciją įvairiose SSRS vietose.

Trumpiau, Vytenis Povilas – viena iškiliausių Lietuvos asmenybių. Ir kas, jei ne tokie žmonės turėtų mums vadovauti?

Su knygos fragmentais galite susipažinti ir jūs.
Beje, viršelis vertas atskiro pagyrimo.
Beveik tokio pat gražumo kaip šitas: