Iš to, kaip Vidis patapšnojo Markui Palubenkai per petį (pastarajam nulipus nuo scenos), supratau, kad „apšildymas“ praėjo gerai. Junior Boys pradėjo groti maždaug be dešimt dvyliktą.
Pagal preliminarų vakaro grafiką turėjo lipti ant pakylos apie 23-čią, bet, ko gero, laukė, kol susirinks daugiau žmonių. Jų nesusirinko. Taip jiems ir reikia (žmonėms, ne Džiuniorams).
Prieš koncertą klausiau Džeremio (tai tas storesnis, vokalistas), kodėl pastaruoju metu nebedaro gyvų interviu? Sakė, who fucking cares what is my favorite album to listen to in the shower?
Pradėjo, skirtingai nei porą paskutiniųjų pasirodymų, ne nuo Parallel Lines. Bet juk So This Is Goodbye ne ką prastesnis numeris. Toliau – mano mėgstamiausias Count Souvenirs. Ir apskritai, vakaro hedlaineriai išstojo nepriekaištingai. Lygiai tokį patį pasirodymą (tik ten jis buvo limituotas laike, todėl apkarpytas iki valandos) mačiau OFF Festiwal’yje, į kurį praktiškai dėl Junior Boys ir važiavau (ir dar šiek tiek dėl Destroyer). Scenoje vaikinai buvo trise (pasirodymą pagyvino būgnininkas). Na taip, tos veido išraiškos „jūs mums neįdomūs ir ko, bliat, taip negausiai susirinkot?“ atlikėjai net nebandė slėpti. Nepaisant to, po septynių dainų Jeremy Greenspan sakė, kad jie happy to be here. Tada pristatė dainą, kurios mes dar negirdėjom (po koncerto Matthew atskleidė paslaptį, jog ji vadinasi Don’t You Know Anything ir bus išleista kažkada kitais metais). Smagi tokia. Nujaučiu, kad penktas dueto albumas bus stipresnis už pusėtiną It’s All True. (sorry už garso kokybę).
Paskutinės keturios dainos – standartinė grupė seto pabaiga – visos puikios. Ir šiaip visiems draugams sakau, kad jų sąskaitoje 3 puikūs (tame tarpe So This Is Goodbye puikus kvadratu) ir vienas pusėtinas albumas. Buvo tokių, kurie skundėsi, jog vietomis buvo nuobodoka. Dar kiti pažįstami nėjo, nes tokius koncertus vadina „kedutiniais“ (bet tie tai klauso psy-trace’o). Tuo tarpu pats ėjau dar kartą pamatyti tą gyvo atlikimo magiją ir su pasimėgavimu sugėriau kiekvieną pažįstamą ir naują garsą.
Ir man labai gaila dėl to, kad šitiek mažai žmonių susigundė tai pamatyti. Tai jo, juk aplink toks didelis pasirinkimas vakarėlių su n-kartų matytais vietiniais didžėjais, kurie suka tas pačias plokšteles. Ir užeiti ten kainuoja tik 10 litų (arba visai nemokamai). O juk Junior Boys prie durų – 50 Lt. Taigi čia beveik 8 bokalai alaus gaunasi. Ir pochuj, kad Junior Boys – pasaulinio lygio kolektyvas, aktualus šiandien (ne užvakar, ar vakar) ir groja GYVAI. Ir kad, galiausiai, pirmieji išankstiniai bilietai kainavo vos 30 litų. Futbolas nesiskaito, nes galima buvo spėti iš stadiono į centrą.
Ką čia bepridursi… Apmaudu dėl tokios situacijos ir tiek. Ir nereikia paskui verkti, kad „nieko gero į Lietuvą neatveža“. Belieka tikėtis, kad turo po Europą metu džiuniorus pagauti nebuvo taip brangu, kaip atsigabenti juos tiesiai iš Kanados. Ir kad Vidis nenuleis rankų, ir toliau džiugins mus aktualios gyvo garso muzikos koncertais.
01. So This Is Goodbye
02. Count Souvenirs
03. Bits & Pieces
04. Bellona
05. Itchy Fingers
06. You’ll Improve Me
07. Teach Me How To Fight
08. Don’t You Know Anything
09. Double Shadow
10. In The Morning
11. Work
—
12. Banana Ripple
Performansas: 10/10
Garsas: 8/10
Trukmė: 8/10 (~70 min)
Kaina: 30 – 50 Lt
Alus: 7-9 Lt.
Gražių merginų: (be maniškės) Indrė Viltrakytė ir Ugnė Skonsmanaitė
Bendras: 9/10
Foto: Visvaldas Morkevičius
[nggallery id=545]
P.S. Tai kaip mes jums galim atvežti The Field, jeigu jūs neateisit?
Buvau ir labai džiaugiuosi, nes buvo nepakartojama!
Uch, Skonsmanaitė. 😀