Mini interviu su Cloud Boat

Yra Anglijoj tokie du bičai, kurie savo grupę pavadino Cloud Boat. Taip padaryti juos įkvėpė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas.

Vyrukai savo sąskaitoje turi vos vieną singlą Lions on the Beach /Bastion. Užtat skamba daug žadančiai.

Truputį su jais pajuokavom.

Sveiki, Semai ir Tomai. Apie jus ne per daugiausiai informacijos internete. Papasakokit, kaip susitikot ir kodėl nusprendėt kurti muziką?
Sam: Susitikome, kai buvom 15-kos ar 16-kos. Grojome įvairiose grupėse kartu. Tuomet kiekvienas savo keliais nuėjome į universitetus, o dar vėliau, po studijų baigimo, viskas natūraliai susiėjo.

Ką darot pragyvenimui? Ar turit nuolatinius darbus? Jei taip, kokius?
Tom: Abu turime nepilnos darbo dienos užsiėmimus. Aš dirbu koncertų rengimo vietoje (angl. gig venue) šiauriniame Londone, o Semas dirba Chamber Music Recital Hall, West End’e. Normaliai yra.

Jūsų įrašą padėčiau lentynoje kažkur tarp Burial ir James Blake, netoli Radiohead. Kur padėtumėt patys?
Sam: Mums būtų didelė garbė atsidurti tokioje kompanijoje! Nesistengiu vertinti mūsų muziką ar analizuoti iš kur ji atsirado. Manau, kad jei mūsų įrašas yra lentynoje – tai svarbiausia.

Klausiausi jūsų other people’s poetry miksteipų. Ką manot apie hipotezę, jog gražiausia muzika visuomet liūdna/melancholiška?
Tom: Užtikrintai sakau, kad muzika, kurią laikau gražiausia, yra liūdna. Manau, kad esi labiau imlus muzikai tuomet, kai esi liūdnas ir susistygavęs su dalykais, kurie įkvėpia. Nesuprask klaidingai, būti laimingam, dainuoti ir šokti pagal Kylie yra šaunu. Bet manau, kad yra ryšys žymiai gilesniame lygmenyje, kuomet klausaisi ar kūri liūdną muziką. Dažnai svajoju apie tai, kaip klausausi Disintegration Loops  ir stebiu pasaulio pabaigą. Tai pakankamai liūdna.

3 įdomiausi įrašai 2012-tais jums yra:
The Tallest Man On Earth – There’s No Leaving Now
Jozef Van Wissem & Jim Jarmusch – Concerning the Entrance Into Eternity
Julia Holter – Ekstasis

Kada jūsų debiutinis albumas taps platininiu (pasirodymo savaitę ar kiek vėliau)?
Tom: Mūsų debiutinis triple-pack’as su kviestiniais Roger Waters, Bjork, Thom Yorke ir Luciano Pavarotti pats prieinamu visose gerose parduotuvėse jau šį savaitgalį ir, ko gero, taps platininiu pirmadienį.

Jau žinau, kad esat susipažinę su M.K.Čiurlioniu. Ką dar žinojot apie Lietuvą, iki kol buvo pakviesti pasirodyti festivalyje?
Sam: Gėdingai mažai! Miglotai įsivaizdavau, kur šalis yra žemėlapyje, bet ne daugiau. Tačiau tikrai džiaugiamės ir esam susijaudinę dėl to, kad turėsime progą ten groti. Juolab, kad tai mūsų pirmas festivalis prie jūros.

Kaip planuojate nužudyti hipsterius festivalyje Satta Outside? Ar manot, kad jūsų svajinga muzika juos priblokš?
Tom: Manau, kad mūsų svajinga muzika priblokš Lietuvos hipsterius. Jei ne, visuomet į kelionę nepamirštam pasiimti pusiau automatinius ginklus.

Visi žino, kad jūsų fanų gretose yra Bryan Adams, Rod Stewart ir Sting. Net Žanui-Klodui patinka šokti pagal jūsų muziką… Gal turit minčių, kada Chuck Norris išstos?
Sam: Girdėjau, kad Žanas-Klodas apturėjo nemažai problemų dėl to šokio. Nesu tikras ar kas nors žino, kad Čakas išstos. Įskaitant jį patį. Bet kai tai atsitiks – bus vienodom dalim gražu ir baisu.

P.S. būsimas hitas: