Kadangi LOGIN pirmoji diena prasidėjo nekaip, bet po to įsivažiavo, susikūriau sau klaidingą iliuziją, kad viskas turėtų gerėti ir toliau. Antrąją dieną į Litexpo rūmus įžengiau kupinas entuziazmo. Na, gal kupinas – ir kiek per stipriai pasakytas, bet to, ką gavau tikrai nesitikėjau.
Prasidėjo viskas neblogai, nors ir ne visai į temą. Patrick Davison pakurstė lietuvišką pavydą, pasakodamas, kad rašo doktorantūros darbą apie įvairiausius internet memes, rašo apie juos knygą, o kurį laiką uždirbdavo iš jų pinigus. Dar parodė keletą juokingų FAIL ir lolcat paveikslėlių ir pradėjo savo šneką nuo to, kad pradėjo tyrinėti, kaip galima išnaudoti šiuos gyvūnėlius internete. Jis visada manė, kad žmonėms įdomiausi – mieli gyvūnėliai ir nustebo (nustebau ir aš) atradęs, gyvūnų seksas buvo trečia populiariausia filmukų žiūrimų apie gyvūnus kategorija. Po to įvyko kažkoks šuolis, kur jis pasakojo apie tai, kad internetą kuria žmonės, kurie ten gyvena ir kurie turi draugų, kurių niekada nematė ir nematys realiame gyvenime. Dar ten kažką pašnekėjo, pabajeravo ir baigė. Apie „Animal Economy Online“, deja, daug nesužinojau. Tačiau vėliau, sėdėdamas ir klausydamas, kaip gerai yra Skype, nes jų skabučių kokybė yra geresnė už telefono, maniau, kad Patrick buvo smagiausias dienos pranešėjas.
Po jo bandėme eiti klausyti diskusijos apie nemokamo turinio kainą. Tačiau kai išgirsti klasikinius atmazus „nu ten jiems Wikipedia, tai viskas paprasta, nes iš esmės jų išlaidos labai nedidelės, tai jie gali sau leisti duoti turinį nemokamai“… WHATČ? Apie kokias nedideles išlaidas jūs šnekat? Po to skundžiasi, kad vartotojai įpratinti gauti nemokamą turinį – tai naujiena, o paskui aš išeinu lauk. Nes šneka nuobodžiai, šneka bala žino ką, o diskusija to net botagu plakamas nepavadinčiau.
Grzegorz kažkoks pasakojo apie e-komercijos trendus. Ale kuo toliau, tuo daugiau pasaulyje webshopų – WOW! Dar pasakojo, kad labai gerai yra lojalumo programos, kad labai gerai yra duoti nuolaidą, nes žmogus, sužinojęs apie ją, pirks daugiau. Dar sakė, kad reikia pridėti visokių interaktyvių dalykų, gražių nuotraukų ir kitos velniavos, kad užkabint pirkėją. Arba, kad labai gerai, kai parduotuvė apjungia skirtingas e-komercijos formas. Na, prieš metus visi matėm tą asos.com, kai jie paleido savo marketplace, leidžiantį žmonėms prekiauti tarpusavy. Old news, Grzegorzai, old news, nors galėjo kažkam tai būti ir naudinga. Blogiausias buvo pats pristatymas, nuobodus, monotoniškas ir kokybiškai migdantis. Grzegorzas, aišku, bandė įmesti vieną kitą pokštą, bet nesijuokė niekas. Ne kiekvienam lemta.
Tuomet atėjo kažkoks nelaimingas estas-suomis-kažkasten pasakoti apie temą „Developing the 3rd ecosystem“. Zjbs paskaita, iš kurios sužinojau, kad trečioji ekosistema – tai Nokia Lumia 800. Kai laikai ją rankose, ji sukuria įspūdį, kad yra brangesnė nei iš tikrųjų. Dar ji turi meilą. Ir turbūt skaičiavkę. Ir yra net kelios spalvos. Ir dar gali nufotkint ką nors ir uploadint į kokį nors socialinį tinklą. Antti – are you fockin kiddin me? Nes man atrodo, kad taip. Tas nelaimingas Nokijietis rodė mums praktiškai tokius pačius slaidus, kokius randi nokia.com svetainėje, Lumia 800 telefono pristatymo skiltyje. Su tais pačiais šūkiais, tokia pačia grafika. Ir visa tai tas niekšas daro rimtu veidu, įtikinamu tonu, nors aš esu įsitikinęs, kad giliai viduje jis juokiasi, tiesiog kvatojasi, kad už suknistą savo telefo reklamą dar gauna pinigus. Blemba, jis net turėjo įžūlumo į prezentaciją įkalti du-tris Nokia filmukus, kurie šiaip buvo sukami per reklamines pertraukas. So much for the 3rd ecosystem.
Skype pristatymas buvo dar vienas iš tų „kas yra Skype ir kodėl mes tokie faini“. Buvo šiek tiek statistikos, buvo ir pora įdomių faktų, buvo ir Lordi balso intonacijų, iš kurių niekas nesijuokė – šiandien su bajeriais chebrai nesiseka. Šiaip – visiškai nuobodu, bet bent jau ne taip tiesmukai primityvu, kaip buvo su Nokia.
Toliau – Ryčio Meškausko pranešimas apie Google Analytics. Kadangi turiu blogą, srautus matuoju, esu matavęs ir anksčiau, nuėjau, galvojau, gal ką naujo sužinosiu. Man pačiam paskaita buvo too advanced, kad pritaikyčiau tai, ką mačiau, bet viskas vyko sklandžiai, pasakota buvo ne tik apie Analyticsus, bet ir apie Double Click bei Adgooroo, nauda aiški, apskritai viskas aišku. Gerai.
Timo Poijarvi turėjo pasakot apie Design for Human, bet pasakojo apie tai, kad tekstinis informacijos gavimas – šūdas, kad viskas turi būti grafiška. Rodė savo muzikos browsinimo svetainę – burbuliukų jūrą, spalvotą, gražią, vizualią. Sakė „oh my god, how good it is“. Daug kartų. Dar turėjo sąžinės, tai parodė ne tik savo darbų, bet ir kitų vizualių informacijos atvaizdavimo pavyzdžių. Dar kartojo „wonderful“ bei tą patį „oh my god, fantastic“. Bet taip iki galo ir neįtikino. Taip, mes žinom, kad žemėlapis yra geriau už tekstines nuorodas. Tą žinojom prieš šimtmetį. Bet kai bandai daryti grafiką, vardan grafikos? Na, nežinau. Vaizdo revoliucija Suomijoje, abejoju, ar įvyks.
Iki galo ištempė mažai kas, o ir nenuostabu, nes TV shopą gali ir per teliką pažiūrėti.
aš biški kitas prezentacijas žiūrėjau, daugiausia apie internetinį verlsą, tai sužinojau nemažai naujo ir naudingo.