Jemek Jemowit – Vokietijos lenkas, jaučiantis nostalgiją rytams ir pateikiantis keistą XXI amžiaus patriotizmo sampratą. Ir, žinoma, įvelkantis šias emocijas į kieto EBM/electro/new beat apvalką. Kovo 24-ą jis skels gyvą pasirodymą Gorky klube Vilniuje. O mes tuo tarpu pašnekėjome apie jo būsimus planus, savotiškus įkvėpimo šaltinius, rytų Europą, jos kultūrinius ypatumus, džinsus bei žinoma Berlyno naktinio gyvenimo subtilybes. Enjoy.
Gyveni Vokietijoje, bet esi lenkų kilmės. Kaip šis tautinis dvilypumas atsiskleidžia tavo mene, muzikoje, asmenybėje? Kuri pusė dominuoja?
Niekada nesijaučiau vokiečiu ir tai atsispindi mano muzikoje. Naujausias mano muzikinis projektas – vien apie Lenkiją. Su amžiumi pradedu jausti naivoką nostalgiją savo gimtinėj.
Kaip atsidūrei Vokietijoje?
Tėvai persikraustė į Berlyną, kai buvau trijų metų.
Džinsai sovietmečiu buvo savotiškas maišto bei vakarietiškos kultūros simbolis. Ar ši medžiaga tau turi tokią reikšmė?
Jeans und leder yra daina apie vienos nakties nuotykių sukeltą frustraciją. Šios medžiagos perteikia dainos estetiką, artimą Tom of Finland (red.past. suomių menininko Touko Laaksonen, kūrusio androerotinį ir fetišistinį meną bei turėjusi didelės įtakos 20 amžiaus gėjų kultūrai, slapyvardis) menui.
Ar savu laiku tave traukė eurodisco scena? Tavo muzikoje girdžiu jos atgarsių.
Eurodisco – gerai, bet man labiau patinka eurodance. Man patinka ekstremalesni garsai, todėl kai visuose tuose EBM/Acid garsuose pradedu pasigesti svorio, klausau eurodance. Pietų Afrikos grupė Die Antwoord čia būtų labai į temą. Myliu juos.
Ar ką nors žinai apie Lietuvą? Gal esi ten buvęs?
Nieko nežinau, išskyrus keletą susijusių istorijų apie lenkų garsenybę Adomą Mickevičių. Tiek. Tai bus mano pirmasis vizitas šioje šalyje.
Tavo kūryba labai pakito, lyginant electrobilly stiliaus singlą Jive Johny su EBM/industrial garsu albume Zemsta. Kas tai įtakojo?
Tobulėjimas ir naujų, aštresnių garsų paieškos. Taip pat didžėjavimas.
Kaip tavo dizainerio veiklą atsiliepia muzikoje ir atvirkščiai?
Pats kuriu visą Jemek Jemowit projekto koncepciją, t.y. muziką, perfomansus, įvaizdį, klipus. Man tai savotiškas identiteto formavimas.
Kokie ateities planai? Koncertai? Albumas?
Dirbu ties savo naujo lenkiško post patriotinio garso koncepcija ir įvaizdžiu. Jau įrašiau keletą dainų Power Sounds studijoje Tuskanoje Italijoje. Visas būsimas albumas bus lenkų kalba, o skambesys iš EBM/New beat pavirs į pop-rave su abstrakčiais gitariniais elementais. Tekstai pasakos apie Lenkijos grožį, apie bigošą ir vodką, homofobiją ir antisemitizmą. Tai neo-patriotizmas ir anti-patriotizmas. Tai – post-patriotizmas.
Trys geriausi visų laikų albumai?
Hmmm… Ne, tokių nėra. Yra tik albumai prie kurių pastoviai sugrįžtu. Tai – Tav Falco Behind the magnolia curtain – geriausias visų laikų garage šedevras tiems, kam The Cramps yra pop grupė. Taip pat Snoop Doggy Dogg Doggystyle – čia jau be komentarų. Tai – genialu. David Bowie Hunky dory – šito klausydavaus paauglystėje (buvo praėję gal 30 metų nuo jo išleidimo), buvo pirmoji meilė ir taip toliau ir panašiai.
Kokia situacija dabartiniame Berlyno electro pogrindyje? Kaip miestas veikia tavo skambesį?
Viskas gana chaotiška. Turim daugybę grupių, kiekvienas didžėjina, o tuo puikiai naudojasi klubai, mokantys grašius. Bet atmosfera tarp pačių atlikėjų – labai šilta, žmonės palaiko, padeda vieni kitiems. Pogrindinis – tarsi didelis vampyrų klubas – visus susitinki ir bendrauji tik naktinio gyvenimo metu. Labai labai retai su kuom nors iš tų žmonių dieną eini išgerti kavos.
Kas ten per raudonas skystis buvo Zemsta klipe? Ir kaip kilo pati klipo idėja?
Turi galvoje kečiupą, kuris taip žiauriai graužė akis? Norėjau padaryti kažką tarp kindergeburtstag (aut. past. vaikų gimtadienio) ir megėjiško porno filmo. Pasikviečiau ne itin patyrusį operatorių, pasiimiau 90ųjų pradžioj pagamintą klaikios VHS kokybės šeimyninę filmavimo kamerą. Tokia namūdinių video estetika atrodo labai užvedančiai ir man tas patinka. Atrodo lyg kažkas nelegalaus.
Gal žinai tokią ghetto/EBM grupę Schwefelgelb? Apturėjom smagų laiką su šiais vyrukais Lietuvoj prieš keletą metų.
Ne, nežinau. Reiks paguglint.
Tavo garsas – labai konkretus ir tiesmukiškas. Kokias emocijas stengiesi perteikti?
Labai negatyvias. Muzika man susideda iš blogų emocijų, bet, manau, taip dažniausiai ir yra, kai tavęs neskatina kokie nors pragmatiniai veiksniai kaip šlovė ar pinigai.
Kaip manai, ar dar kuti tauta be vokiečių gali kurti tokį kietą EBM?
Neturiu atsakymo į šį klausimą.
Tavo įvaizdis turi glam bei rockabilly elementų? Ar esi įtakokas šių stilių ir kaip?
Keista, kad klausi. Reikės smarkiau padirbėti ties savo street boy ghetto skinhead įvaizdžio su Vanilla Ice prieskoniu. Atrodo, tai dar neperžengė Berlyno ribų.
Ar turi kokių sąsajų su Vokietijos goth scena?
Haha…. Ne ne ne…. Gal geriau nekomentuosiu šito. Nenoriu čia burnotis.
Kokios įtakos svarbiausios tavo menui?
Mano būsimą albumą labai įtakojo kelionė į Bukareštą. Toks imperializmo ir trečio pasaulio šalių derinys mane pribloškė. Keista matyti ant riedlentės rankomis pasistumiantį vyruką be kojų šalia Gucci parduotuvės. Taip pat labai įkvepė dokumentinis filmas The Ballad of Genesis and Lady Jaye apie jų meilės istoriją ir Psychic TV. Labai rekomenduoju. Tada dar byvo labai šaunus naujametinis Brathanki vokalistės Halinos Mlydkovos koncertas Gdynioje, mano gimtajame mieste. Ji ir sukėlė mano naivoką nostalgiją. Taip pat slaptas Jeans Team būsimo albumo, kuio nekantrauju sulakti, demo. Jis tarsi sugriauna tuos juokingus mitus apie naktinį gyvenimą, seksą ir taip toliau ir panašiai. Vienu žodžiu, dalykus, apie kuriuos mes dainuojame. Tai muzika apie tai, kas vyksta iš tikrųjų, o ne apie tai, kaip viskas faina ir smagu. Ir šiaip jie labai šaunūs vyrukai. Superiniai bičai. Haha….
Kovo 24ą dieną Jemek Jemowit skels gyvą pasirodymą Gorky klube kartu su VRR ir šaiką didžėjų, vyniosiančių EBM/electro/NDW/minimal wave garsus.