To paties renginio metu prie manęs priėjo mergina, prisistatė esanti Daina ir įteikė DVD dėžutę. Paklausyk! Padėkojau.
Paklausiau.
Visų pirma, pritarsiu Levui, kad DVD dėžutė atrodo atmestinai šlykščiai. Aišku, ne apie ją norėjau papasakot. Bet juk tai – visumos dalis, pvz. Oro!Oro! diską kur kas maloniau laikyti rankose.
Todėl džiaugiuosi, kad apie Dainos muziką negalėčiau taip skeptiškai atsiliepti.
Albumas trunka 34 minutes. Jį sudaro 4 kūriniai. Pirmas – Waiting For The Snow. Jame (beje, kaip ir visame albume) veiksmo nedaug. Paleistas drone fonas neraižo ausų, nes visai nešaižus, minkštas ir net melodingas (ko gero, tuo šičia ir pasireiškia mergaitiška kūryba). Kūrinys niekur neveda. Fonas tiesiog garsėja, kol ties 6-ta minute yra užfeidinamas. Jei reikėtų lyginti – rinkčiausi dviejų ved’mų (lietuviškai – raganų) projektą Aghast. Tik joms (prieš 17 metų) garsų pagalba pavyko išburti gilesnę (nepaisant to, kad baugesnę) atmosferą.
Antras gabalas – posūkis link folkloro. Prieš rašydamas apie atlikėją visuomet pasidomiu jo backgroundu. Tad ir šįkart atlikęs standartinę procedūrą sužinojau, jog Daina savo sąskaitoje jau iki šiol turėjo du albumus užsienio leidyklose. Abu taip pat trunka maždaug po pusvalandį. Abu juos galima nemokamai atsisiųsti – Incubi Sucubi iš rusiško Clinical Archives netleiblo, o Nakčia iš amerikietiško Dark Winter. Abiejuose išgirsite žemą Dainos balsą traukiantį nuosavos kūrybos eiles lietuvių liaudies motyvais. Man – nelietuviui – šitokia saviraiška (panašiai kaip ir tokia) didesnio susižavėjimo nesukelia (paradoksas, bet tokia jau sukelia, ko gero, dėl aranžuočių). Bet įtariu, kad užsieniečiams tokios „sutartinės vienam balsui“ yra pagrindinis juos kabinantis arkliukas – archajiški motyvai atliekamai kažkokia negirdėta paukščių kalba.
Lopšinė – Lullaby from Daina Dieva
Leaving The Garden – titulinė ir ilgiausia (18:55) abumo kompozicija. Nežinau, kodėl ji taip užvadinta (neįsivaizduoju, apie ką kurdama galvojo autorė), bet man ji asocijuojasi su dreifavimu migloje. Absoliuti tuštuma. Vakuumas. Dainai lyg ir pavyksta sukurti įdomią atmosferą, bet nepavyksta joje išlaikyti klausytojo. Primena situaciją paryčiais, kuomet jau esi išsimiegojęs, bet norėtum dar šiek tiek nusnūsti ir lyg per prievartą bandai sugrąžinti save į sapną, tačiau biologinis laikrodis sako, kad kūnui poilsio jau pakanka ir reikia keltis. Rusai turi puikų žodį недогон (labiau taikomas kuomet neapsvaigsti iki pageidaujamos stadijos, tik šiuo atveju priešingai). Laimei šitoks jausmas tik iki dešimtos minutės. Tada įstoja vokalas ir reikalai pakrypsta įdomyn.
Diską uždarantį Tylioji savo melodijos laiptus dėlioja iš skudučių/vargonų hibridą primenančių garsų. Ir viskas čia būtų tvarkoj, jei tik ne prasiskverbiantis plastmasės prieskonis (beje, kaip ir visame albume). Esu įsitikinęs, kad būtent jis fragmentiškai prižadina ir neleidžia pasinerti visa galva. Lyg miško žemuogės parduotos celofaniniame maišelyje.
Esu įsitikinęs, kad ateityje dar teks susidurti su Daina Dieva vardu. Tuomet ji, tikriausiai, jau bus pasiekusi kur kas aukštesnį meistriškumo lygį. O kol kas su malonumu (ko gero, labiau smalsumu) nueisiu pasiklausyti jos gyvai jau šį šeštadienį.
Dar prisiminiau, kad Leaving The Garden pažįstamas apibūdino, kaip bene vienintelį Lietuvoje moterišką ambient. Tuomet iškart prisiminiau per Mindaugo karūnavimo dieną Anykščiuose pristatytą kitos panelės, besivadinančios Morrigun, albumą Marvele.
Šiuos du darbus, ko gero, klaidinga būtų bandyti lyginti. Nes, nepaisant fakto, jog abiems albumams galima būtų pritaikyti abstrakčią dark ambient sąvoką, Leaving The Garden yra tiesiog per šviesus, kad jam būtų klijuojamas epitetas dark. Tuo tarp Marvele yra praktiškai post-industrial krypties atstovas. Jis kur kas griežtesnis. Beveik vyriškas.
Jau turėjot progą pasiklausyti kūrinį Continuum. Jei ten generatorių triukšmo fone bendravo kosmonautai – tai Marvele yra sunkiosios pramonės fabriko garso takelis. Niurus ir pilkas, kaip emigranto lietuvio darbo diena Anglijos plantacijose.
Morrigun – Marvele (excerpt) by moontrix
Kada artimiausias Morrigun pasirodymas – nežinau.
Marvelė visiškai nieko. “Minkšta” tokia, net šviesi pasirodė.