Stake Land – tikra kelionė po nuniokotą ateities pasaulį

„The Road“ žino ir matė dauguma. „Stake Land“ tuo pasigirti negali. Bet jis, be jokių pagyrų, yra toks filmas, kokiu norėjo būti bet kuris kitas, pasakojantis apie postapokaliptinį pasaulį ir po jį klaidžiojančius keliautojus. Įskaitant ir tą patį „The Road“, žiūrovą nugramzdinusį ašarų upėse. Kelio filme svarbiausia – herojų asmenybės ir juos supančio pasaulio atspindys. „The Road“ to siekė ašaromis, o „Stake Land“ – besididžiuodamas stipriomis asmenybėmis ir neįtikėtinai įtikinamu pasauliu. Jis gyvas, tikras ir organiškas, kupinas savo reikalais traukiančių praeivių, išgyventi bandančių bendruomenių, barų, tapusių saugumo oazėmis, ir religinių sektų, besinaudojančių žmonių baimėmis. Tarp viso to laviruoti bando vaikis Martinas ir jį globojantis paslaptingasis Ponas, kurie keliauja link gandais apipinto Naujojo Edeno. Jie – rimti vyrai. Įtikinami, kitaip nei visi holivudiniai superherojai ar jausmingieji patriotai. Jie supranta, kad jausmai kelionėje nepadės, bet kokiu būdu ruošiasi išgyventi ir katalikišką moralę sau leidžia tik kaip retą prabangą. Dėl to tiesmuko buitiškumo ir supančio pasaulio žiaurumo šią kelionę išgyvensite taip, lyg būtumėt keliavę patys – ir filmo balo nenumuš nei silpnesnis siužetas, nei mažesnis biudžetas.

9/10

via 3eilutes.lt