Nepaneigsime, atėjo laikai, kai nusistovėję visuomenės standartai pamažėl pradeda kelti juoką ir patys prašosi pašiepiami. Nenuostabu, kad šie prašymai nelieka neišgirsti. Pavyzdys – dailininkė Jennifer Cronin. Ironiška ir aštria jos tikrai nepavadinsime, tačiau sėkmingai nusitaikiusi į gyvenimo priemiestyje stereotipus, kiek pikdžiugiškam desertui Ji mums patiekia savo darbų seriją, kurią pati įvardina absurdiška mitoligija. Kiek čia pašaipos ar pastarojo absurdo – nežinau. Viskas paprasta ir gražu, bet dėl visa ko siūlau pasižiūrėti patiems:
[nggallery id=417]
