Festivalio Sūpynės mechanizmams besisukant vis greičiau, gavau progą pakamantinėti šeštadienio pagrindinėje scenoje siausiantį proper techno baroną Pacou. Berlyne gimęs ir augęs didžėjus, apdovanotas visais reivo kovų medaliais, mielai pasidalino prisiminimais ir savo požiūriu. Alumi pasidalinti žadėjo kitą savaitgalį.
Tavo pirmasis kūrinys buvo išleistas po Agent Cooper slapyvardžiu. Esi didelis Tvin Pykso gerbėjas?Taip, aš išties esu senojo TV serialo ir kitų David Lynch darbų fanas. Bet su muzika tai turi nedaug bendro. Agent Cooper gabalai buvo planuoti kaip dj tūlsas ir leiblų prašymu man reikėjo antrojo užvadinimo savo projektams.
Esi grynakraujis berlynietis. Kiek tau svarbus pats miestas, jo aura? Kodėl jauni žmonės sako, kad Berlynas – puiki vieta gyventi?
Visų pirma, čia pigu. Be to, tai pats Europos centras, turintis aukšto lygio klubinę kultūrą ir jaudinančią elektroninės muzikos sceną. Man Berlynas – tobula vieta. Tiesa, nesu nuo jos priklausomas. Šiuo metu dienas įprastai leidžiu savo užmiesčio sodyboje, 4 valandos automobiliu iki Berlyno. Pirmyn atgal važiuoju vieną ar du kartus į mėnesį – tam, kad neatsilikčiau nuo miesto judesio.
Gimei rytinėje pusėje. Ar atsimeni, kokį efekto naktiniam gyvenimui ir reivo bendruomenei turėjo sienos griūtis?
Vakarų Vokietija turėjo solidžią sceną 80-aisiais, bet dešimtmečio pabaigoje atrodė, kad ji jau išsikvėpė. Siena griuvo 1989 m. ir tai tikrai atgaivino snaudžiančią klubinę kultūrą. Staiga tapo įmanoma atidaryti klubus apleistuose sandėliuose Rytų Berlyne ir jiems įkvėpti naujų kultūrinių vėjų. Jauni žmonės, tarp jų ir aš, nėrėme stačia galva, taigi scena tapo gyvesnė. Nauji klubai, nauji pasirodymai kiekvieną savaitę. Manau, kad ta dvasia Berlyne gyva iki šių dienų. Žinoma, tuo metu techno tik pradėjo vystytis, viskas labai šviežia, tam tikras kultūrinis šokas. Ši muzika buvo ypatinga, nes šokių aikštelėje tapdavo nesvarbu, esi iš rytų ar vakarų, turtingas ar vargšas. Tie vakarėliai buvo skirti visiems tiesiog mėgautis ir tapo kitu žingsniu į priekį po įprastų anksčiau vyravusių diskotekinių normų.
Panorama Bar rezidentas Prosumer viename paskutinių savo interviu teigė, kad jį kiek erzina berlyniečių požiūris į klubinius turistus. Ar išties vietiniai yra šalti ir atsainūs nuotykių densfloruose ieškantiems atvykėliams?
Galbūt problema kyla iš per didelio Berlyno klubinės kultūros haipo tarptautinėje žiniasklaidoje. Bet aš nemanau, kad tai išties problema. Juk turistai visuomet gerai, jie atsiveža pinigų, kuriuos išleidžia pas mus, padidina renginių auditoriją. Bet jei kažkas nori daryti kažką ypatingo tik vietiniams, tai vis dar įmanoma. Gali surengti šokius 100 žmonių – juk tai beveik tas pats kas privatus vakarėlis. Kita vertus, tokie klubai kaip Berghain, Tresor ar Watergate visuomet sulaukia daugybės klubinėjančių turistų ir mano nuomone, tai pozityvu. Nes būtent taip žmonės iš užsienio gali pamatyti tai, ko negali patirti savam krašte.
O kaip dėl techno? Savo akimis matei visą techno kelią ir kaip tu manai, kur jis yra šiuo metu?
Kai su tuo gyveni du dešimtmečius, dalis nuotykių ir magijos dingsta. Šiandien viskas yra labiau civilizuota ir daugiau organizuota. Žinoma, kiekvienoje šalyje vis kitaip – tai, kas Vokietijoje ar UK puikiai pažįstama, yra visiška nauja Kinijoje ar Vietname. Ten jiems viskas atrodo nauja, kaip kad mums buvo kokiais 1992-aisiais. Nepamirškim interneto – vienu metu jis atnešė tiek gerų, tiek blogų dalykų. Dabar kiekvienas turi priėmimą prie informacijos ir net pati muzika yra vieša. Vinilo egzistencija krypsta link pabaigos, o juk jis turėjo ypatingą reikšmę visai DJ kultūrai. Bet…tuo pat metu tikroji techno, kaip abstrakčios mašinų muzikos su soulful elementais, idėja vis dar gyvuoja. Tu ir aš, mes vis dar galime išeiti į naktį ir ryte prabudę neprisiminti nei vienos specifinės melodijos iš vakar. Net jei to norėtum. Esminis skirtumas tarp praeities ir šiandien, ko gero, yra tai, kad dabartinės technologijos leidžia užmetus akį internete atrasti, ką tų visai neseniai girdėjai klube ir parsisiuntus klausytis savo kambaryje ar automobilyje.
Kas techno bendruomenei klubas Tresor buvo vakar, kas yra šiandien ir kas, tavo nuomone, bus rytoj?
Tresor yra techno muzikos ikona. Tiek klubas, tiek leibas yra tikrojo techno definicija. Klubui pradėjus veiklą, ten skambėjo pats tikriausias, autentiškas techno. Jeff Mills, UR, Aphex Twin, netgi Moby čia grojo 1991-1992 metais. Deja, bet klubas užsidarė 2005-aisiais, leiblas irgi kuriam laikui išėjo atostogų… Šiandien visa tai grįžta, klubas turi naujas erdvesnes patalpas, įrašų kompanija irgi taiko į naujus laikus ir rinkas. Mano nuomone, pats brendas vis dar auga, nes yra tiesiog daugiau nei klubas ar įrašų kompanija. Ir man tai išties patinka.
Kiekvienas legendinis klubas, o Tresor yra vienas jų, turi savo mitus, legendas ir istorijas. Papasakok, ko mes dar nežinome apie šią vietą ar keisčiausią gandą, kurį pats esi girdėjęs.
Juokinga tai, kad senajame Tresor dauguma vienkartinių svečių taip ir nerado pagrindinio densfloro – jie pražiūrėdavo įėjimą į rūsį, laiptus žemyn. Viskas, ką jie matydavo, tai antrajme aukšte esantis Globus, kuris buvo šviesesnis, grodavo lengvesnis house ar tech-house. Rūsys buvo tikras nuotykis – kietas skambesys, strobas, rūkas… Kartais tai atrodydavo kaip paralelinis pasaulis. O jei nori išgirsti kažką tikrai ypatingo, reiktų kreiptis į klubo savininką Dimitri – manau, jis tikrai turėtų ką papasakoti.
Tavo dj setai – tai sielos veidrodis ar labiau nuotaikos dalykas?
Grodamas remiuosi intuicija. Selekciją pasiruošiu iš anksto, tačiau jos amplitudė labai plati. Muzikos įrašai kaip kalba, nešanti tam tikrą žinią. Kartu kuriama ir tam tikra atgarsio sistema, kurios esmė – minios reakcija, turinti įtakos mano apsisprendimui, ką groti toliau. Taigi, labiau priskirčiau tai nuotaikai, bet su šalutiniais faktoriais. Kuomet darau live pasirodymą, tai yra mano sielos ir jos skambesio atspindys. Jis trumpesnis ir labiau koncentruotas. O dj setas suteikia daugiau galimybių bendrauti su publika.
O tau turi įtakos aplinka? Kokie skirtumai, kai groji uždarose ir atvirose erdvėse?
Asmeniškai man tai didelės įtakos neturi. Labiau kreipiu dėmesį į šalį, miestą, žmones. Atsižvelgus į šiuos taškus ir atradus bendrus kampus, galima judėti žingsnis po žingsnio.
Kiek stipriai Pacou groja 3 AM? Ko galime tikėtis iš tavęs kitą šeštadienį?
Stipriai? Manau, šis klausimas turėtų būti užduotas hardcore ir gabber didžėjams kokiais 1993 m. Pabandysiu sugroti šokamos techno muzikos, kuria galima mėgautis. Man tai svarbiausia.
Vasaros planai. Daugiau atostogų ar pasirodymų?
Kad nėra laiko ilgoms atostogoms, jei atvirai. Jei esu reikalingas kokiame renginyje ar klube, važiuoju ten. Likusį laiką skiriu savo sodyboje auginamiems žirgams ar muzikos kūrybai. Tikroms atostogoms lieka kokia viena ar dvi savaitės per metus.
Įsivaizduok, kad esi siunčiamas į negyvenamą salą. Kokį vieną muzikinį kūrinį pasiimtum su savimi?
O mp3 grotuvo su 160 GB muzikos pasiimti negalima? Tiesiog yra per daug kūrinių, kurie to verti. Bet jei jau taip griežtai, tai leisk bent kokį miksą įsimesti, haha.
