Tesla Boy atvažiuoja! Pasklido garsas prieš kelias savaites. Jo aidais virto priešorgazminiai mergaičių šūksniai feisbuko miegamuosiuose, o miesto barus ir kitas lankytinas vietas nudažė neoniniai skraidūnai, kviečiantys pataupyti ir apsilankyti.
Darkart pažvelgęs Sevidovui į akis, nusivaksavau batelius ir tvirčiau užrišau raištelius – žinojau, kad šokti reikės. Pakeliui prasukta pro Ševčenkos loftus – Manfredas grojo Sabonio Nike’ams, o Satta palapinėje gitaras virkdė funk mylėtojai. Jauki vieta, skanus alus, tik gal šaltoka. Po skėčiu ilgai neištupėjau ir į disco glėbį žengiau dar prieš 11.
Skubiai pasveikinau plokštelę sukantį St.Stereo. Ne vien dėl to, kad draugas – jaunasis viršaitis, atrodo, suspėjo užsitikrinti tikrai originalaus fanklubo palaikymą – šokių aikštelėje pagal griežčiau įtemptus house dirželius sukosi trys žavios pankės. Su visais būtinais subkultūros atributais – auskarai, šukuosenos ir viską ten.
St.Stereo ausines į šoną pastūmė gyvas Proper Heat pasirodymas. Karolis Ramoška nėrėsi iš kailio, kviesdamas prieiti arčiau. Mergaitės siūbavo klubais tingiai – kaupėsi orgazmatrono apsireiškimui. Tiesa, laukiančių buvo vis daugiau, nes bent jau St.Stereo gerbėjos ištirpo minioje. O gal tiesiog užkulisiuose apsivijo kumyro kaklą…
Na ir štai. Pagaliau. Lofto šeimininkas pamojo puspilne Tuborg gairele, suplevėsavo garbanomis ir privertė nutiesti ovacijų kilimą ketveriukei iš Maskvos. Mergaitės pasidavė į pirmą eilę, berniukai liko trečioje. Būta ko – visas kvartetas charizmatiški kaip velniai. Na gal tik būgnininkas santūresnis. Paguodė tik Dubauskaitės žodžiai – jie tai išvažiuos, o jūs pasiliksit.
Sevidovas čiupo melodiją už plauką ir rankų miškas augo patręštas sintezatoriaus sintetika. Kūrinių kasą išpinti šiandien man jau sunku, bet skambėjo viskas, kas turėjo ir dar šiek tiek daugiau – smagu buvo matyti vyresnio amžiaus Suru.lt kolegą sukant ūsą ir kartu su Tesla Boy diktuojant metraštininkui depešų tekstus biso metu. Savo favoritus – Spirit Of The Night bei Electric Lady – jau buvau išgirdęs, nušokęs ir aptaręs.
Visuomet sakiau, kad afteris – geriausia bet kurio tūso dalis. Šįkart buvo tikrai solidžiai. Vos pravėrus duris, Briusly valgomajame pasitiko griežtas vokiškas veidas. Pagrojo irgi pagal veidą – Âme ir Dixon bendražygis Marcus Worgull bėrė vaisingiausiuose Innervisions dirvonuose augintas house vynuoges, o Lofto bendražygių gretas pildė tiek buvę Silence rūsyje, tiek šiaip būnantys visur.
Rūkomajame garde išgirdau pasiūlymą atnešti pažymių knygelę ir leisti ten išraityti pastabą už praleistą Jimpster pamoką Tarantino. Sutinku, profesorius, bet kaip visur suspėti, kai kojos tik dvi, o dar ir ne tik vaikščioti, bet ir patrepsėti linkusios. Didaktinius pasvarstymus nutraukė bruzdesys miniatiūrinėje šokių aikštelėje.
Mergaitės sukruto – už skvernų nučiupinėtas Tesla Boy vokalas kvaišbalio vadžias paėmė į savo rankas. Elektrinis disko, editsai, 80-ieji – tokiomis natomis tęsėsi šokių maratonas. Buvo gerai, nes visi savi. O tuo tarpu šeštadienio rytas vis aršiau brovėsi pro Briusly duris. Tamsos vis mažėjo, kol galų gale likau tik aš ir Gedimino podiumas….
Foto: Andrey Motorichev
[nggallery id=351]
pamiršai parašyt, kad jis į enrique panašus
Prasibrovęs pro šokančiuosius iš Briusly išėjau 06:30. Patiko.