Biografija „Albert Camus: saulė ir ūksmė“ – filosofo gyvenimas pro literatūrinį langą

„Šviesos užlietas pasaulis išlieka pirmoji ir paskutinioji mūsų meilė“
A. Camus

Turbūt neįprasta rašyti knygos – intelektualinės biografijos Albert Camus: saulė ir ūksmė recenziją. Ką čia naujo „prirecenzuosi“ – faktų ir pikantiškų pasakojimų apie šį prancūzų žavuolį ir taip netrūksta: Alberto Camus (1913–1960) biografiją anglų, rusų ar kinų kalba galime lengvai rasti visagalėj „googlėj“, o jo kūrinių įžvalgas/interpretacijas galime gauti gerai pasiknaisioję vietinėje didesnėje bibliotekoje. Tačiau, jei neklystu, ši šviežiena – vienintelė „normali“ filosofo A.Camus biografija-knyga lietuvių kalba, kurią būtina turėti savo asmeninėje bibliotekoje – maža kas. Tiesa, labai noriu įterpti pastabėlę, kodėl jį pavadinau filosofu: A. Camus ne kartą pabrėžė, kad nėra filosofas. Tačiau jis gavo filosofinį išsilavinimą ir būtų galėjęs tapti profesoriumi kokiame nors universitete (tam, tiesa, sutrukdė ir liga), tačiau vis dėlto visame pasaulyje jį taip ir vadina – juk pirmiausia jis karštai siekė suprasti gyvenimą, be pertrūkio aiškinantis filosofiniais traktatais, romanais, pjesėmis, užrašais. Ir susimąstai, žmogau, gal filosofija ir yra nenutrūkstamas karštligiškumas?

Ir vis dėlto ši biografija kiek kitokia, ne visiškai įprasta. Ją parašė artimas A. Camus žmogus – Roger Grenier (g. 1919). Jis – prancūzų rašytojas (keliasdešimties knygų autorius), žurnalistas, radijo darbuotojas, A.Camus bendradarbis: jie nuo 1944 m. iki 1947 m. kartu dirbo Combat laikraštyje. Taigi Nobelio premijos laureato intelektualinę biografiją parašė autorius, gyvai bendravęs su filosofu, išgyvenęs ir jautęs to meto aplinką bei nuotaiką, tad drąsiai galime jį pavadinti tiesą sakančiu liudininku. Be to, apie A.Camus R.Grenier pasirinko pasakoti ne sausai beriant faktus: „tais ir tais metais parašė tą, paskui apsiženyjo, o tada…“, bet pavaizduojant A.Camus kūrinių rašymo procesą gretinant su jo, kaip žmogaus ir menininko, brendimo keliu – pakilimais ir nuosmukiais, sėkmėmis ir sumaištimis. Knygos paantrašte „Saulė ir ūksmė“ autorius tarsi pateikia užuominą, jog A. Camus – tai ne absurdo ir maišto idėjomis mitęs rašytojas, bet greičiau Saulės palikuonis (kokiu save vadino pats Camus), kupinas tikėjimo tikrąja to žodžio prasme, neišklydęs iš savo kelio…

Biografija Albert Camus: saulė ir ūksmė suskirstyta pagal A. Camus kūrinių pavadinimus – nuo ankstyviausių iki vėlyviausių (trūksta tik romano Pirmasis žmogus), taigi ją galima skaityti ir ne nuo pradžių, o tiesiog atsivertus norimą kūrinį. Knyga gali būti puikus vedlys pradedantisiems susipažinti su A.Camus pasauliu ar dar neprisilietusiems prie garsiojo filosofo kūrybos. Biografija padės apsispręsti, kokį A.Camus kūrinį vertėtų perskaityti pirmiausia, ką atidėti vėlesniam laikui, o galbūt į jau skaitytą filosofo knygą pasinersite dar kartą – juk daug įdomiau, žinant kokiomis aplinkybėmis ir ką jausdamas rašė A.Camus. Tai – tarsi A.Camus kūrybos ir gyvenimo liudijimas, tačiau nuo kitų menininkų biografijų, jis skiriasi savo originaliais atradimais, reikšmingomis detalėmis ir pastebėjimais, kurių, deja, neatskleidžiama mokymo įstaigose.

Perskaičiusi šią biografiją nustebau, koks intensyvus kadais Vakaruose buvo teatrinis/literatūrinis gyvenimas, kaip stipriai žmonės tuo gyveno ir kvėpavo. Nejučia prisiminiau šių metų Knygų mugėje pasakytus aktoriaus Valentino Masalskio žodžius: „šiuolaikinė visuomenė neturi laiko menui, todėl kurdami teatrą turime per minimalų laiką ir naudojant minimalią žodinę kalbą perteikti visą esmę…“.

Verdiktas: R.Grenier Albert Camus: saulė ir ūksmė nėra labai įdomi ar „užkabliuojanti“ knyga, bet todėl tai ir yra biografija – ji gali būti naudinga ir panaudojama daugeliu atvejų.