2 x Leon Somov + Jazzu

Penktadienį 21 valandą atėjęs į Tamstą pats savęs klausinėjau: kas verčia lankytis tame pačiame koncerte antrą kartą? Kaip pirmą pasiteisinimą pas sau įvardijau faktą, jog aną kartą, kai toj pačioj Tamstoj buvo pristatomas albumas, dar nebuvau susipažinęs su visais naujais gabalais, tad buvo įdomu kaip jie skambės dabar (ypač favoritas Prediction).

http://soundcloud.com/leon-somov/leon-somov-jazzu-prediction

Antras faktorius – smalsu patikrinti kaip skirtis du pasirodymai tą pačią dieną: 21 val. – Tamsta klaubas, 00.00 val. – Olialia klubas (su pribumbamais).

Apie jų muziką nėra prasmės rašyti. Be to man ir nepatinka rašyti apie, todėl parašysiu aplink muziką. Kaip ir tikėjausi, nepaisant to, kad bilietai buvo dvigubai brangesni, klube liaudies buvo dvigubai daugiau nei dieną prieš tai, kuomet Migloko (po to kai nusikirpo savo afrikietiškus plaukus) scenoje atrodė kaip Audrey Horn iš Twin Peaks.

Auditorijos gausa nestebina, nes Leono ir Justės dueto gerbėjų armija platėja nuo siuvėjų iki melžėjų. Nes Jazzu klausytis madingas. Ir šiaip, garbės reikalas.

Tačiau koks sarkastiškas bebūtum – reik nulenkti galvą prieš visus keturis grupės narius. Epitetai idealus ar tobulas nebūtų tinkamiausi pasirodymui apibūdinti, bet išdirbtas – kaip tik. Komanda jau senokai pasiekė savo zenitą. Pradedant nuo grojimo technikos ir baigiant… šukuosenomis. Totali harmonija ir profesionalumas. Jie neįrašinėja pavienių hitų, jie įrašinėja gerus albumus. Sutikit, penkios puikios dainos (iš devynių) plius keturios tiesiog geros – labai aukštas rodiklis.

Pradėjo kažkiek po dešimtos nuo Score ir, kaip aną kartą, tęsė su Time Machine. Justė teisinosi, kad vaikinai buvo punktualūs (Leoną matėm atvykstantį apie 21.30), tik ji ilgai ruošėsi. Šalimais stovinčios kaimynės negalėjo suprasti, kaip galima ilgai ruoštis užsivilkti naktinius marškinėlius? Parduodu Savo Muziką puikiai pildė vakaro pasakojimo puslapius, o štai moteriškai jautri Song About Love nebuvo tokia nuosekli ir (mano ausimis) tą vakarą nelabai įsipaišė į elektronikos koncerto vientisumą. Po to buvo proga sužinoti, kad ežero fantomai yra viena mėgstamiausių Jazzu dainų Score albume. O man tai net A to Z geresnė. Tik gyvai atliekama nebuvo tokia dinamiškai ir judinanti, kaip studijinės versijos priedainis. Užtat būgnų solo metu Marius malė atatinkamai (beveik kaip šitas). Paskutinis numeris prieš pertrauką – Prediction. Labai gražus (ypač tas Leono gitaros perbraukimas po drowning in river of the sounds). Taip ir sugrojo. Su energingu outro.

Po pertraukos pradėjo su Free. Jazzu – juoda suknia su raudonomis, pūstomis a la Roisin rankovėmis. Setlistas nenustebino, paskutinę dainą leido pasirinkti publikai: balsuojant tarp Tik Pasilik ir Revolution. Po akivaizdaus ir triuškinamo pastarosios pralaimėjimo Justė pasidalino nuojauta, kad kažko geresnio už dainą apie vilnones kojines ir keliones į Barseloną ji, tikriausiai, jau nesukurs. Bet negali pykti, kad ir kiek nugrota būtų ši daina ir kokia plačia publikai bepatiktų – ji vis tiek graži. Gėles nešė ir vaikinai, ir mama. Baigė prieš dvyliką. Maždaug tuomet (jei tikėtume programa) tie patys keturi žmonės turėjo pradėti Olialia klube.

01. Score
02. Time Machine
03. Parduodu Savo Muziką

04. Song About Love
05. Phantoms of the Lake
06. A to Z
07. Journey
08. Prediction
–
09. Free
10. Dirty Fetish
11. Sonnet
12. A Night to Remember
13. Muzika Tu
14. Butterflies 2
15. Butterflies
16. Tik pasilik

–
17. Revolution

Performansas: 9/10
Garsas: 8/10
Šviesa: 6/10
Trukmė: 9/10
Kaina: 30 Lt
Alus: 7 Lt
Gražių merginų: tikrai buvo (ir nemažas procentas), bet dėl vienos jų nemačiau

Bendras: 9/10

Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog nusigauti iki buvusių Pacha patalpų, kol muzikantai iš čia susikraus ir ten iš naujo sustatys aparatus, turi laiko net pėsčiomis. Snigo gražiai ir šlapiai. Mūsų portalo didžiausios įžymybės mėgstamiausiame klube paaiškėjo, kad dress kodas nevisai privalomas, nors dauguma vilkėjo juodais drabužiais, o baltus domino akinius buvo užsimaukšlinę jei ne ant kaktos, tai bent ant alkūnės. O ir ta pati įėjimo kaina kaip Tamstoje suteikė pagrindo prielaidoms, kad „koncertas filmo Eyes Wide Shot motyvais“ tėra reklaminis šūkis. Bet vis vien buvo įdomu truputi paišdykauti. Viduje radau ir Laimutį, ir Mantą. Kol elitinis jaunimas linksminosi skambant Its’ My Life, apsaugos darbuotojai akylai saugojo raudonu kilimu išklotą apskritimą salės viduje.

15 po pirmos paleido tą dorne semplą iš minėto filmo su Tomu ir Nikole, o susirinkusiųjų apsupto rato viduje pasirodė „šokėjos“ su gaubtis. Jų suskaičiavau vienuolika (tikriausiai reklamoje minima dvylikta buvo skaičiuojama pati Jazzu). Dešimt minučių trukęs „ritualas“ šį koncertą išskiriantis iš kitų, atrodė taip: 11 merginų su apsiaustais sustojusios ratu klausėsi viduje smilkalais mojuojančios Jazzu įsakymų. Jai koja sudrebinus žemę visos 11 nusimetė ploščiukus (nu božečki, kaip nuspėjama), atsiklaupė, kaip kokios Hustler pasiuntė viena kitai oro bučinukus ir eilini kartą Jazzu tryptelėjus koja po viena išsivaikščiojo po salę vykdydamos „partnerių paiešką“.

Toliau vyko įprastas koncertas.

Muzikantai nebuvo nei daugiau, nei mažiau nuoširdūs nei Tamstoje, juk stabilumas –profesionalumo požymis. Užtat publika skyrėsi kardinaliai. Nors klubas neva tai dvelkia prabanga ir jame turėtų (o kartais ir yra) malonu būti, tačiau žmones čia atrodė kur kas tuštesni už anuos iš Tamstos, kuriuos gal net dažniau erzina ir kuriuos dažnai vadiname skudurinukais, žmogeliukas… Trumpai tariant, atmosfera Tamstoje buvo geresnė. Gal būt dėl (nors greičiausiai pagal išankstinį susitarimą) ketveriukė atgrojo valandą be pertraukos ir p

Penktadienį 21 valandą atėjęs į Tamstą pats savęs klausinėjau: kas verčia lankytis tame pačiame koncerte antrą kartą? Kaip pirmą pasiteisinimą pas sau įvardijau faktą, jog aną kartą, kai toj pačioj Tamstoj buvo pristatomas albumas, dar nebuvau susipažinęs su visais naujais gabalais, tad buvo įdomu kaip jie skambės dabar (ypač favoritas Prediction).

Antras faktorius – smalsu patikrinti kaip skirtis du pasirodymai tą pačią dieną: 21 val. – Tamsta klaubas, 00.00 val. – Olialia klubas (su pribumbamais).

Apie jų muziką nėra prasmės rašyti. Be to man ir nepatinka rašyti apie, todėl parašysiu aplink muziką. Kaip ir tikėjausi, nepaisant to, kad bilietai buvo dvigubai brangesni, klube liaudies buvo dvigubai daugiau nei dieną prieš tai, kuomet Migloko (po to kai nusikirpo savo afrikietiškus plaukus) scenoje atrodė kaip Audrey Horn iš Twin Peaks.

Auditorijos gausa nestebina, nes Leono ir Justės dueto gerbėjų armija platėja nuo siuvėjų iki melžėjų. Nes Jazzu klausytis madingas. Ir šiaip, garbės reikalas.

Tačiau koks sarkastiškas bebūtum – reik nulenkti galvą prieš visus keturis grupės narius. Epitetai idealus ar tobulas nebūtų tinkamiausi pasirodymui apibūdinti, bet išdirbtas – kaip tik. Komanda jau senokai pasiekė savo zenitą. Pradedant nuo grojimo technikos ir baigiant… šukuosenomis. Totali harmonija ir profesionalumas. Jie neįrašinėja pavienių hitų, jie įrašinėja gerus albumus. Sutikit, penkios puikios dainos (iš devynių) plius keturios tiesiog geros – labai aukštas rodiklis.

Pradėjo kažkiek po dešimtos nuo Score ir, kaip aną kartą, tęsė su Time Machine. Justė teisinosi, kad vaikinai buvo punktualūs (Leoną matėm atvykstantį apie 21.30), tik ji ilgai ruošėsi. Šalimais stovinčios kaimynės negalėjo suprasti, kaip galima ilgai ruoštis užsivilkti naktinius marškinėlius? Parduodu Savo Muziką puikiai pildė vakaro pasakojimo puslapius, o štai moteriškai jautri Song About Love nebuvo tokia nuosekli ir (mano ausimis) tą vakarą nelabai įsipaišė į elektronikos koncerto vientisumą. Po to buvo proga sužinoti, kad ežero fantomai yra viena mėgstamiausių Jazzu dainų Score albume. O man tai net A to Z geresnė. Tik gyvai atliekama nebuvo tokia dinamiškai ir judinanti, kaip studijinės versijos priedainis. Užtat būgnų solo metu Marius malė atatinkamai (beveik kaip šitas). Paskutinis numeris prieš pertrauką – Prediction. Labai gražus (ypač tas Leono gitaros perbraukimas po drowning in river of the sounds). Taip ir sugrojo. Su energingu outro.

Po pertraukos pradėjo su Free. Jazzu – juoda suknia su raudonomis, pūstomis a la Roisin rankovėmis. Setlistas nenustebino, paskutinę dainą leido pasirinkti publikai: balsuojant tarp Tik Pasilik ir Revolution. Po akivaizdaus ir triuškinamo pastarosios pralaimėjimo Justė pasidalino nuojauta, kad kažko geresnio už dainą apie vilnones kojines ir keliones į Barseloną ji, tikriausiai, jau nesukurs. Bet negali pykti, kad ir kiek nugrota būtų ši daina ir kokia plačia publikai bepatiktų – ji vis tiek graži. Gėles nešė ir vaikinai, ir mama. Baigė prieš dvyliką. Maždaug tuomet (jei tikėtume programa) tie patys keturi žmonės turėjo pradėti Olialia klube.

01. Score
02. Time Machine
03. Parduodu Savo Muziką

04. Song About Love
05. Phantoms of the Lake
06. A to Z
07. Journey
08. Prediction
–
09. Free
10. Dirty Fetish
11. Sonnet
12. A Night to Remember
13. Muzika Tu
14. Butterflies 2
15. Butterflies
16. Tik pasilik

–
17. Revolution

Performansas: 9/10
Garsas: 8/10
Šviesa: 6/10
Trukmė: 9/10
Kaina: 30 Lt
Alus: 7 Lt
Gražių merginų: tikrai buvo (ir nemažas procentas), bet dėl vienos jų nemačiau

Bendras: 9/10

Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog nusigauti iki buvusių Pacha patalpų, kol muzikantai iš čia susikraus ir ten iš naujo sustatys aparatus, turi laiko net pėsčiomis. Snigo gražiai ir šlapiai. Mūsų portalo didžiausios įžymybės mėgstamiausiame klube paaiškėjo, kad dress kodas nevisai privalomas, nors dauguma vilkėjo juodais drabužiais, o baltus domino akinius buvo užsimaukšlinę jei ne ant kaktos, tai bent ant alkūnės. O ir ta pati įėjimo kaina kaip Tamstoje suteikė pagrindo prielaidoms, kad „koncertas filmo Eyes Wide Shot motyvais“ tėra reklaminis šūkis. Bet vis vien buvo įdomu truputi paišdykauti. Viduje radau ir Laimutį, ir Mantą. Kol elitinis jaunimas linksminosi skambant Its’ My Life, apsaugos darbuotojai akylai saugojo raudonu kilimu išklotą apskritimą salės viduje.

15 po pirmos paleido tą dorne semplą iš minėto filmo su Tomu ir Nikole, o susirinkusiųjų apsupto rato viduje pasirodė „šokėjos“ su gaubtis. Jų suskaičiavau vienuolika (tikriausiai reklamoje minima dvylikta buvo skaičiuojama pati Jazzu). Dešimt minučių trukęs „ritualas“ šį koncertą išskiriantis iš kitų, atrodė taip: 11 merginų su apsiaustais sustojusios ratu klausėsi viduje smilkalais mojuojančios Jazzu įsakymų. Jai koja sudrebinus žemę visos 11 nusimetė ploščiukus (nu božečki, kaip nuspėjama), atsiklaupė, kaip kokios Hustler pasiuntė viena kitai oro bučinukus ir eilini kartą Jazzu tryptelėjus koja po viena išsivaikščiojo po salę vykdydamos „partnerių paiešką“.

Toliau vyko įprastas koncertas.

Muzikantai nebuvo nei daugiau, nei mažiau nuoširdūs nei Tamstoje, juk stabilumas –profesionalumo požymis. Užtat publika skyrėsi kardinaliai. Nors klubas neva tai dvelkia prabanga ir jame turėtų (o kartais ir yra) malonu būti, tačiau žmones čia atrodė kur kas tuštesni už anuos iš Tamstos, kuriuos gal net dažniau erzina ir kuriuos dažnai vadiname skudurinukais, žmogeliukas… Trumpai tariant, atmosfera Tamstoje buvo geresnė. Gal būt dėl (nors greičiausiai pagal išankstinį susitarimą) ketveriukė atgrojo valandą be pertraukos ir pasitraukė poilsiauti. Nuo scenos nusikalusi Justė nulipo jau basa.

O šįvakar (šeštadienį) jie groja Kaune.

01. Dirty Fetish
02. Phantoms of the Lake
03. Score
04. Time Machine
05. A Night to Remember

06. Prediction
07. Song About Love
08. Muzika Tu
09. Butterflies
10. Revolution
11. Tik pasilik

Performansas: 8/10
Garsas: 7/10
Šviesa: 8/10
Trukmė: 8/10
Kaina: 30 Lt
Alus: 9 Lt
Gražių merginų: nebuvo laiko nužiūrinėti

Bendras: 8/10

asitraukė poilsiauti. Nuo scenos nusikalusi Justė nulipo jau basa.

O šįvakar (šeštadienį) jie groja Kaune.

01. Dirty Fetish
02. Phantoms of the Lake
03. Score
04. Time Machine
05. A Night to Remember

06. Prediction
07. Song About Love
08. Muzika Tu
09. Butterflies
10. Revolution
11. Tik pasilik

Performansas: 8/10
Garsas: 7/10
Šviesa: 8/10
Trukmė: 8/10
Kaina: 30 Lt
Alus: 9 Lt
Gražių merginų: nebuvo laiko nužiūrinėti

Bendras: 8/10