Melomanijos gniaužtuose: Audrius

Audrius pradėjo kaupti įrašus nuo kokių 12 metų (jeigu galima tuometinį pirkimą pavadinti kaupimu) – iš mokyklos pietums duodamų pinigų pavykdavo nusipirkti kokią kasetę kitą per kelis mėnesius. Tapus studentu ir pradėjus dirbti, žinoma, tokia kolekcija ėmė sparčiai didėti. Juo labiau, kad tuomet jis su bendraminčiais leido metalui skirtą fanziną Edge of Time, kuriam įvairios užsienio firmos siųsdavo promo CD. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad nemaža dalis tų atsiųstųjų kompaktų dabar dulka dėžėse, nes bėgant metams Audriaus muzikiniai skoniai keitėsi.

Jam sunku pasakyti, kiek turi įrašų, nes nei karto ir neteko skaičiuoti. Kasečių iš senų laikų yra apie kokius 700, bet beveik visos jos sukrautos į dėžes ir yra labai retai klausomos. Bet Audrius vis galvoju, kad reikėtų kurią dieną sėsti ir įdėmiai peržiūrėti, kas jose yra. „Ten tikrai yra neblogų dalykų“, – žiba jis vilties pilnom akim. Naivuolis? Negali žinot.

Kompaktinių diskų yra gerokai virš tūkstančio, tačiau tikslaus skaičiaus Audrius tikrai nepasakytų, juo labiau, kad dalies kolekcijos šiuo metu jau ir neklauso dėl minėtų pasikeitusių muzikinių skonių.

 

 

Vinilus pradėjo kaupti tik prieš kelis metus. Šiuo metu tai mėgstamiausias Audriaus formatas, nors ir pats brangiausias, žinoma. Jų kolekcijoje – virš šimto.

Visam šiam kraičiui sukaupti Audriui prireikė 21 metų.

Pastaruoju metu Audrius daugiausia perka ambient, drone, industrial, neo-cabaret, neofolk, post-rock įrašus. Kartais paklauso ką nors iš geresnių naujų metalo įrašų. Apskritai, nuo senų laikų metalo įrašų fonotekoje yra išties nemenka dalis. Na, o šiaip jis stengiasi klausytis pačių įvairiausių stilių ir laikotarpių muzikos, tai gali būti eksperimentinė elektronika, koks 70-ųjų psichodelinis rokas, post punk arba šiuolaikinis tamsus rokas, filmų soundtrackai (Morricone tikras kultas), žodžiu, bet kas iš bet kokio stiliaus, kas yra įdomu ir originalu.

Be to, bėgant metams keičiasi skonis, tad ir fonotekos pakraipa vis keičias.

Apie atlikėjus Audriui kalbėti dar sudėtingiau, nes kiekvieną savaitę jie skiriasi. Pavyzdžiui, pastarosiomis savaitėmis jis vis iš naujo suko Godspeed You Black Emperor albumus, kuriuos buvo kuriam laikui primiršęs. O tokie atlikėjai kaip Coil, Current 93 aktualūs jau daugybę metų ir kažin ar jie jo akyse nuvertės.

Apie pirmą įrašą:
„Kaip dabar pamenu, kokį įrašą pirmą kartą įsigijau – tai buvo 1987 metai. Kruopščiai nuo tėvų slėpti pietums mokykloje skirti pinigai buvo investuoti į tuomet tikrai beprotiškus pinigus kainavusią kasetę, kurios vienoje pusėje buvo Def Leppard Hysteria, kitoje – Europe The Final Countdown. Tiesą sakant, abu šie albumai dabar tikrai neatrodo itin geri. Bet tuomet, paauglys, buvau tikras Europe fanas, kol neaptikau, kad tas skudurinis metalas yra visiškas niekalas, palyginus su thrash metal. Štai išgirdus šio stiliaus atstovus prasidėjo naujas muzikos klausymo etapas.

Iš kompaktinių diskų pirmas, kurį teko gauti, buvo kaip promo atkeliavęs danų pradedančių metalo grupių rinkinys Fuck You We’re From Denmark, kurio net neturėjau kur paklausyti, nes CD grotuvai tuomet buvo prabanga. O jau įsigijęs grotuvą nusipirkau ir pirmą savo CD – už beveik visą darbo radijuje mėnesio atlyginimą įsigijau Testament diską Low. Tai buvo 1994 metai.“

Įrašams išleidžiamos sumos labai priklauso nuo laiko. Buvo ir tokių atvejų, kai Audrius kokius 600lt. per mėnesį atseikėdavo. Kartais per mėnesį kokį vieną albumą įsigyja. Priklauso nuo to, kas tą mėnesį išeina, ką randa gero pirkti. O šiaip vidutiniškai apie porą-trejetą šimtų litų gaunasi.

Aišku, mp3 formatas duoda savo – anksčiau Audrius pirkdavo diskus dažnai jų net normaliai neklausęs, dabar, prisipažįsta (kaip ir daugelis, matyt), pasiklauso mp3, paskui apsisprendžia, ar to disko jam reikia. Nors yra grupių, kurių kiekvieną naują diską ima negalvojęs.

Brangiausi įrašai (kalbant apie kainą) Audriaus kolekcijoje – Coil vinilai Musick to Play in the dark vol.2 bei Time Machines. Jis taip pat džiaugiasi Les Joyaux de la Princesse boxu Absinthe, kuris išties yra bene gražiausiai apipavidalintas vinilinis jo turimas leidinys.

Emociškai vieni iš vertingiausių yra ir keli Current 93 leidimai su David Tibet Audriui dedikuotais parašais – kadangi labai ilgą laiką jie buvo Audriaus grupė Nr.1, tai išties džiugina jo širdį.

O iš CD Audrius paminėjo pirmojo leidimo Death In June Rose Clouds of Holocaust – ne tik dėl to, kad jis dabar yra gana retas, bet ir todėl, kad buvo vienas iš tų pirmųjų albumų, sudominusių jį neofolk muzika, kuri Audrių iš metalo fano pavertė neofolk/ambient/industrial gerbėju.

Iš pageidaujamų įsigyti įrašų Audrius galėtų sudaryti visą sąrašą. Bet pirmiausiai jam šauna į galvą grupės Novy Svet limituoto tiražo plokštelės, kurių arba beveik neįmanoma gauti, arba jų kainos yra beprotiškos. Taip pat mielai įsigytų Coil Musick to Play in the dark vol.1 vinilą, kai kuriuos Current 93 pirmojo leidimo vinilus, Les Joyaux de la Princesse retas plokšteles.

Iš lietuviškų – būtų tikra prabanga gauti tarpukario leidimo Šabaniausko plokštelių. Tačiau nuleidęs rankas Audrius prisipažįsta: „nemanau, kad rasčiau tokių ir nemanau, kad įpirkčiau, jei ir rasčiau“.

Audrius ilgą laiką klausėsi muzikos per ne itin gerą Sony aparatūrą. Galiausiai nusprendė, kad gana ir po ilgų ieškojimų ir dvejonių apsistojo ties tokiu komplektu: Rega Jura kolonėlės, NAD C320BEE ir NAD C521BEE CD grotuvas bei stiprintuvas, Rega Planar 2 plokštelių grotuvas su NAD korekciniu stiprintuvu, Audio Note laidai. Tačiau Audrius nepasakyčiau, kad tokia sistema jį itin džiugintų, nes NAD komponentus norėtų pakeisti kitais. Mintys svyravo tarp lempinių aparatų ir tos pačios Rega, kol atėjus krizei pirkimą kuriam laikui teko atidėti.

Apskritai Audrius nėra iš tų melomanų, kurie kone derina klausomą muziką prie aparatūros, kurią turi, nes yra įsitikinęs, kad blogos muzikos gera audio sistema nepataisys, o štai šedevras gerai skambės ir per prastesnį aparatą.

Turite muzikos? Parodykit!