Jei visi nuolat postringauja apie tai kaip lengva suprasti moteris, kodėl niekas negali nupaišyti mūsų pirmadienių? Arba ketvirtadienių. Turiu galvoje tas emocines bombas, isterišką neviltį, sumišusį su šeštadieniniu geiduliu ar trečiadienio nakties troškuliu ir taip toliau. Negaliu sakyti, kad vienam lietuvių vaikėzui tobulai pavyko perteikti aštriausius moters šizofrenijos kampus, bet tai, kad jis viską apipylė vyšnių sirupu man patiko. Dar patiko, kad jis – lietuvis. Ir dar, kad viskas šiek tiek paduoda kalėdine beprotybe. Gal čia kalta raudona ir balta?
Čekiraut.
atlikimas baisus. nebent white balansas gerai suvestas. ką čia reiškia tos vyšnios? vilioja, traiško, rodo purvinas rankas, balą, paskui valgo. belenkas.
modelis įdomus, tik ne tokiam amplua.
pritariu L, prasilenkta su estetika ir kazkaip nelabai suprantama ideja 🙂
ačiū už komentarus 🙂 vyšnios nieko nereiškia, tiesiog puikus išsipurvinimo šaltinis ir nuostabi spalva. nuotraukos ne serija, o tiesiog pavieniai pasižaidimai įkvėpti vienos webe rastos nuotraukos.
pasižaidimai yra liuks, bet sau, o ne auditorijai ;]
gal nepizdelink, o konstruktyviai pasiūlyk kaip tobulėt? LĖTUVAAAAAA
“konstruktyviai pasiūlyk, kaip tobulėt.”
čia eilinė nesąmonė, kurią sako nemokantys susitvarkyt su kritika. techniškai čia viskas norm., tai man ką, siūlyt, kurias knygas/albumus pavartyt, kur ieškoti pamato koncepcijai? čia gi dalinamės nuomonėm, o ne ieškom geriausio sprendimo.
gali sakyt, kad lietuviai ne komentuoja, o zyzia, bet tu pati į tai zyzimu atsakei. ta prasme, užtekts zyzti dėl zyzimo. čia retoriškai labiau.
Laurynai, man patinka, kaip tu mąstai
man tai kažkaip tingu diskutuot
modelis turi pernelyg stiprius vyriškus bruožus, todėl ir visuma daugeliui yra atstumianti – kai seilė nevarva ir nesistoja, noris kritikuoti
Na, mano nuomone, kad šiaip eilinė fotografija padaryta profesonalaus žmogaus-fotografo, kuris yra publikuojamas, arba ne, turi turėti elementarų konceptą, tikslumą, kažką sakyti, kabinti. Kiekviena detalė turi būti pasirinkta ne be reikalo, viskas nuotraukoje/paveiksle turi kažkaip užimti savo vietą ir laikyti svorį, įtampą ar beleką. Ypač aš tokios nuomonės apie režisūrines fotografijas, kurias autorius pats kuria, organizuoja. Turiu omeny, kad nufotografuoti kokybiškai vyšnių uogienę dar nereiškia geros nuotraukos, ar pala… gal klystu, žodžiu, aš nieko blogo nesakau, tiesiog, gal patarčiau maksimaliai išnaudoti idėją, fantaziją truputį išjudint. Ir linkti prie konceptualumo? Ai bet čia manau jau mano traumuota patirtis kalba… : D
Tarkim, aš žiūriu į nuotrauką ir matau merginą, valgo uogas, purvina, matau stalo kampą, po to grindis. Kompoziciškai viskas gal ir ok, bet ką šita nuotrauka sako? Man toks įspūdis, kad nuotrauka nesuorganizuota, na, bet kaip čia permečiau akimis, sakėte, kad pažaidimas. Tai tada taip.
Bet mano patarimas būtų užsibrėžti drąsesnių užmojų, manau, kad fotografiniai duomenys yra, todėl reikia tik turėti noro kapstytis giliau ir savo nuotraukomis kalbėti.
Kažkaip nuobodžiai parašiau,blamba : D
Idėja visa kita – neblogai, bet sudėstymas, sustatymas, išreiškimas beprotiškai tragiškas. Ir labai abejoju, kad šios nuotraukos atspindi moterį, jos sumišimą…
Greičiau čia išreikštas labai stiprus PMS sindromas, kai moteriškei rauna stogą, ji yra įniršusi ir tuo pat metu šypsosi, o kadangi ją traukia saldumynai dar ir ėda vyšnias, apsidrėbė, vėl susinervino… Galų gale px viskas, sėdi davolna yra pasiryžus sunaikint visą vyšnių sloikutį, kad nuramintų skausmą dėl vyšnių sirupu aplietos D&G bliuskutės. 😀
Tokios mano mintys pamačius šias foto. 🙂 Bardakas.