Kažkaip neperseninusiai teko pamatyti filmą Hard Candy. Patiko. Ypač filmo pabaigoje kažkaip netikėtai suskambėjęs Blonde Redhead kūrinys Elephant Woman. Taip laiku ir vietoje…
Prisiminus šią nuostabią grupę pasidarė smalsu patikrini, kaip jiems sekasi. Juk jau nemažai laiko prabėgo nuo vasariškos plokštelės 23 [2007].
Pasirodo niujorkiečiai turi albumą. Penny Sparkle jau du mėnesius galima įsigyti.
Kritikai išpeikė aštuntąjį studijinį „raudonplaukių blondinių“ darbą. Taip, jis nebe toks išradingas, kaip ankstesni albumai. Ir gitarų jame mažiau. Bet mane sintezatorių gausa tik dar labiau džiugina.
Kaip gali nepatikti toks gabalas?
Pritariu, kad Kazu Makino – (beveik) deivė. Tebūnie ir ne tokia lolitiškai dramatiška kaip anksčiau.
O kai dar uždainuoja vienas iš dvynių – Amedeo Pace… Beveik Jay-Jay Johanson.
Toks rudeniškomis nuotaikomis alsuojantis albumas. Liūdnas, bet ne grūzinantis. Intymus, svajingas, atpalaiduojantis ir truputi verčiantis susimąstyti. Iškamuotiems miego trūkumo ir paskendusiems melancholijoje.
Einu pabandysiu užmigti.
