Pralaimėta 1:3 pasaulio čempionams svečiuose – ne bėda. Neramina kitkas. Visus tris įvarčius ispanai (ispanai!!) mums įmušė smūgiais galva. O juk kažkaip įprasta manyti, kad aukšti, fiziškai tvirti lietuviai antrame aukšte – nepralenkiami. Bet dabar išeina, kad vienais aspektais progresuojame – pvz., progų realizavime (D.Šernas – tikras bizonas, ačiū jam), o kitais – atsiliekame ir nebespėjame.
Tikėkimės, kad tai buvo paprasčiausiai juoda diena. Kad T.Kijanskas tiesiog šį vakarą buvo per prastas, kad sustabdytų F.Llorente, įmušusį du, be vargo gana primityviai apgaudamas mūsiškį. Ir kad kitame mače išeis, pvz., M.Žaliukas ir viskas susitvarkys. Žodžiu, vidurio gynėjų instituto krizės mūsų futbole nėra – štai kuo norisi tikėti. Nes A.Skerla, deja, neamžinas.
Dar norėtųsi matyti mažiau broko. Kartais taip gražiai išeidavo vyrai iš gynybos, bet po to tiesiog atiduodavo kamuolį varžovams. Kita vertus, nesunku suprasti, kad gausios klaidos – bandymų perkelti komandinį greitį ir komandinį mąstymą į naują lygmenį vaisius. Procesas reikalauja laiko bei kantrybės, ja ir apsiginkluokime.
saldoka..