Techno muzikos veteras grįžta į areną su 11(!) albumu Loving. Naujausias darbas yra išleistas Sven Väth`o įrašų studijoje Cocoon Recordings rugpjūčio 30 dieną. Akivaizdu, kad direktorius liepia autoriui apsiraminti ir į viską žvelgti labai stilingai, švelniai ir seksualiai.
To, ką turbūt daugelis prisimena iš Kanzleramt leistų Reality To Midi [1998], ar Heilstyle [2002] – nėra. Iš vienos pusės džiugu, nes Johannes Heil niekada nestovi vietoje. Jis visuomet balansuoja tarp šokinės muzikos kraštutinumo, – sugeba sukurti nuostabią minimalizmo simfoniją 20.000 Leagues Under The Skin [2003], vėliau iki maximalių estetikos + brutalumo ribų prieinantį The World [2004]. Žvelgiant iš kitos pusės – buvo tikėtasi senobinės diskotekų vakcinos, kuri pagerintų smegenų veiklos imunitetą išsidarkant naktimis. Na, bet senolis parodo, kad turi parako bekurdamas ir lengvesnę muziką.
Visą albumą sudaro naujų 12 gabalų, kurių stiliaus kamienas yra tech-house. Labai patiko idėja sujungti dviejų stilių miestus – Chicago house ir Detroit techno. Kompozicijos Freedom of Heart ir Twentythree garantuotai bus grojamiausios Cocoon`o klube visą rudenį. Gaila, kad keletas gabalų užknisa savo banalumu bei monotonija. Bet beklausant santūrųjį The Ace tie keli minusai pasimiršta. Ritmika išsiskiriantis kūrinys – tik vienas (seniau darydavo gerokai daugiau) – Hallelujah, atidarantis užuolaidas visam albumui, kuriame netrūksta afrikietiškų prieskonių – šiltų vokalų nuotrupų ir pizzicato stiliaus bosų patampymų.
Finišo tiesiojoj Johannes`ui pavyko sukurti gerą šokių muzikos albumą, kurio nuotaikos – rudeninės meilės pradžia.