Mini interviu su Ordo Rosarius Equilibrio

Ordo Equilibrio projektu teko susižavėti dar gūdžiais 1995-ais išgirdus titulinį debiutinio albumo Reaping The Fallen… The First Harvest kurinį. Nuo to laiko buvome priversti sekti švedų fetišistų veiklą ir pirkti visus albumus. Pernykštis O.R.E. darbas ONANI [Practice Makes Perfect] patiko dar labiau nei užpraeitas Apocalips [2006]. O štai šiandien projekto siela Tomas Pettersson virtualiai sėdi prieš mus ir atsakinėją į klausimus. Apie praeitą albumą, apie kas yra normalu ir ne, apie būsimą koncertą Kunigunda Lunaria festivalyje.

Jūsų muzika smarkiai pasikeitė lyginant su keliais pirmais albumais (atitinkamai pakoreguotas ir pavadinimas iš Ordo Equilibrio į Ordo Rosarius Equilibrio). Tai nuosekli evoliucija ar buvo kažkas, kas išprovokavo krypties pakeitimą?

Sąmoningai keisti kažką tokio kaip O.R.E. iš vieno dalyko į kitą būtų nelabai seksualu, ne iš tų veiklų, kurioms pritarčiau. Taigi, visas šis pasikeitimas, apie kurį šnekate, yra nuoseklus procesas natūraliai vykstantis metų bėgyje kaip daugelio dalykų (patirtis, amžius, sąlygos, galimybės ir pan.) pasekmė.

Goth/Folk/Metal/jūsų pasirinkimas – kurį subkultūra yra jums artimiausia?

Nesu suinteresuotas panašių kategorijų skirstymu. Turiu jas visas viduj. Jos visos turi savo laiką mano praeityje, dabartyje ir ateityje, tačiau metalas, ko gero, manyje sudėjo mažiausiai esminius pamatus.

Kodėl pasirinkote tokį „delikatų“ konceptą savo paskutiniam albumui ONANI? Ar tikrai mėgstate tokį savęs patenkinimo būdą? Ar tiesiog norėjote atkreipti dėmesį, jog tame nėra nieko blogo?

Nuoširdžiai mėgaujuosi savisatisfakcijos, savęs patenkinimo arba piktnaudžiavimo savimi, kaip tai kartą apibrėžė Webster žodynas, aktu. Manau tai tikras ir nuoširdus veiksmas bei kartu vienas iš paskutinių socialinių/seksualinių tabu – vaizduoti necenzūruotą masturbaciją. Kiekvienas tai daro, bet niekas neprisipažįsta. Žmonės mieliau pasirašytų analiniam seksui, nei leistų savo partneriams stebėti save besimasturbuojančius. Sony net atsisakė spausdinti mūsų (aut. ORE) įrašus dėl pernelyg atviro turinio.

Ar labiau priimtina yra vaizduoti ant viršelio masinius žudymus ir pažeminimus nei besiliečiančius ir save tenkinančius asmenys? Tai neabejotina tema diskusijai.

Man buvo gimusi idėja paprašyti mūsų klausytojų mums pasimasturbuoti ir atsiųsti rezultatus. Norėjau sužinoti ar tai įmanoma atlikti, pamatyti, ar tarp klausytojo ir atlikėjo yra pakankamai pasitikėjimo, kad tai įvyktų. Gavau mane dominančius atsakymus.

Tavo mėgstama pozicija – 69. Ar tavo bendrajame sex žodyne figūruoja daugiau sūrių dalykų: dirty sanchez, golden showers ir pan.? Ar turi tabu šioje „srityje“ (kraujomaiša, nepilnametės, nekrofilija)?

Manau, jog bet kas, dėl ko nėra priimtas abipusis konsensusas – yra nepriimtina.

Jei tik yra susitarimas tarp dviejų (aut. tik dviejų?) suaugusiųjų – anything goes.

Kuo daugiau – tuo linksmiau.

Tavo sunus Julius Larsen yra 5 metų amžiaus. Ar nesibaimini, kad po 10 metų tau gali būti gėda dėl savo tekstų? Ar bent jau jausies nepatogiai dėl to…

Ne, iš tikrųjų nebijau tokios situacijos, bet svarsčiau šią galimybę.

Jis tikriausiai klaus, ką, po velnių, aš darau ir kodėl? Tačiau kol kas viskas yra tvarkoj, Julius vis dar mėgaujasi mano sukurtomis dainomis ir kol nemokome jo kalbėti angliškai – jis negalės teisti manęs dėl mano subjektų ir įsitikinimų pasirinkimo.

Esame beveik įsitikinę, kad kiekvienas padorus leiblas turi 3-5 pagrindinius atlikėjus, kurie sudaro leidyklos stuburą. Kas, tavo manymu, labiausiai prisidėjo prie pasakiškos Cold Meat Industry sėkmės: Raison D’Être, Deutsch Nepal ar Ordo Rosarius Equilibrio?

Negaliu tiksliai atsakyti. Nėra pastovių dalykų, bet drįsčiau lažintis, kad O.R.E. dabar yra populiaresni nei Raison D’Être ir Deutsch Nepal sudėti kartu. Tačiau taip buvo ne visuomet. Vėlyvoje praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pusėje (aut. kaip užknisa vietoj late nineties rašyti tokias litanijas) Raison D’Être tikrai buvo populiaresnis nei mes.

Vis dėlto, projektas, kuris buvo CMI stuburu ir padėjo leidyklai tapti tuo, kuo ji yra dabar, yra In Slaughter Natives.

Kokie tavo santykiai su kitais leiblo atlikėjais Rome, Brighter Death Now, In Slaughter Natives, Deutsch Nepal (šitas daug geria, ar tu su juo?) ir buvusiais kolegomis Arcana, Mortiis…?

Esame draugais. Iš tikrųjų nesusitinkame išgerti arba pietauti, bet esame draugais ir dažniausiai mėgaujamės vieni kitų kompanija, atsigeriame alaus – kuomet susitinkame, kalbamės telefonu – jei yra priežastis.

Tačiau artimiau bendrauju su In Slaughter Natives. Reguliariai susitinkame, kartais net kartu pasikepame mėsos.

Ar esate gavę kvietimų groti Lietuvoje anksčiau? Ko naujo galime tikėtis iš jūsų pasirodymo ir kuo jis skirsis nuo studijinių įrašų?

Prieš daugelį daugelį metų buvome kviečiami groti muziejaus rūsyje Vilniuje. Tačiau tai niekada neįvyko. Taigi, tai pirmas kartas, kuomet grosime Lietuvoje.

Kas bus kitaip šeštadienį? Bus labiau apčiuopiama, visko šiek tiek daugiau ir, gal būt, labiau tobula.

Švedai nepateko į 2010 pasaulio futbolo čempionatą. Ar seksite varžybas nepaisant šio fakto? O gal labiau mėgstate ledo ritulį?

Jo, švedai nepateko ir tai tikrai čiulpia. Tačiau, ko gero, stebėsime kelias rungtynes su kiek mažesniu entuziazmu nei tikėjomės. Ir sėkmės… nežinau kam… Nigerijai?

O ledo ritulys, jooo, mėgstu. Tačiau ne tarptautines varžybas, o vietinę lygą. Bet man šių metų ledo ritulio sezonas pasibaigė po to, kai mano mėgstama komanda pralaimėjo pusfinalyje prieš kelias savaites, buhu.