Zombiai

Įsisiautėjo naktis, tamsoje paskendo gatvės, lietus badė kūną lyg kulkos, bet aš vedinas nežinomybės traukiau link tikslo. Už morgo, maniau, rasiantis atsakymus į seniai neatsakytus klausimus, kurie nedavė ramybės man, lygi šių dienų. Spartūs žingsniai, mažo miestelio keliukus tiesiog rijo, vis greitinau tempą ir pagaliau, liko paskutinė gatvė, kuri jau matės iš už kampo. Ji laukė manęs.

Tvinkčiojantis gatvės žibintas priešais privertė širdį plakti vis smarkiau, bet juk liko tiek nedaug, negaliu trauktis atgal. Keletą akimirkų atsikvėpęs patraukiau link tikslo. Aptrupėję laipteliai nuvedė už morgo. Ten stovėjo ji, drebanti iš baimės ir subadyta lietaus, laukė savo aukos. Ji buvo ne žmogus, aš buvau žmogus, bet dabar esu vienas iš jų…

Gilioje pasamonėje tikiu, jog išauš diena kai zombiai lys iš po žemių, o kraują gerti bus taip pat natūralu kaip gerti kavą ar vesti vaikus į darželį. Pagrindinis šio posto herojus Dan Mumford įkvėpimo savo vizijoms perteikti kūryboje sėmėsi iš siaubo filmų bei kraupių istorijų. Ryškios spalvos ir storos linijos jo personažams suteikia gyvumo, kas man ir patinka.

Zombiai juda pagal: