Mini interviu su McKaras

Foto: Moontrix

McKaras – griežtų pažiūrų diedas. Iš šono galėtų priminti Mindaugo Murzos partijos šalininką, bet toks nėra. Nors ir pasižymi savo tvirta (dažnai kontraversiška) nuomone apie daugelį dalykų. Be to, kad dirba su vaizdu, laisvalaikiu McKaras generuoja keistus garsus, kurie, pasirodo, patinka ne mums vieniems. Visai neseniai mūsų kalbintas herojus kartu su draugais atidarė vieną didžiausių įrašų firmų Baltijos regione. Kankorėžinės Liaukos Ložė kiekvieną mėnesį išleidžia įtaigią lo-fi muzikos kompiliaciją pavadintą Pramoniniai Analai. Šie įrašai džiaugiasi didesne paklausa nei daktariška dešra sovietmečiu.

Iš visų mūsų kalbintų atlikėjų McKaras vienareikšmiškai yra didžiausia žvaigždė. Dėl interviu su juo derėjomės beveik metus (jokie GusGus ar Moderat neprilygs): pusę metų galvojome klausimus, beveik dar tiek pat laiko McKaras atsakinėjo. Bandėme provokuoti, bet žaltys gudrus pasitaikė ir daugelyje atveju diplomatiškai išsisuko. Nuoširdumo taip pat negailėjo.

Tai vis tik, kaip teisingai reiktų tarti tavo vardą: Makaras ar Em Si Karas?

Pradžioje buvo Em Si, po to bėgant laikui savaime transformavosi į Makkarą. Dabar tai jau ne taip ir svarbu, kaip kas taria. Esmė tūno kitame garse.

Kaip gimsta tavo gabalų pavadinimai?

Paprastai iš nuolat galvoje besisukančių minčių. Niekada nesėdžiu ir specialiai jų nekuriu, šauna į galvą reikiamu momentu ir viskas. Beveik visada žinau, ką noriu perteikti vienu ar kitu savo kūriniu. Ypatingais atvejais pavadinimą tiesiog susapnuoju.

Iš kur atsirado įrašas panaudotas „Tėvo Satanislovo rečitalyje“?

Tėvas Satanislovas pateko mano akiratin atsitiktinai. Po darbų, velnias žino kodėl, įsijungiau radiją, ko paprastai iš vis niekada nedarau. Belakstydamas dažniais užkibau už „Marijos“ radijo stoties, kuri tuo metu transliavo kažkokius slaptus, sovietmečiu darytus, atsiskyrėlio pamokslų įrašus. Tai, ką išgirdau, taip mane pakerėjo, kad per savaitę, lyg stropus mokinys, susirašiau visą transliuotų paskaitų ciklą. Nesumeluosiu sakydamas, kad tėvas Satanislovas buvo lietuviškasis William’o Seward’o Burroughs’o atitikmuo. Tobulai įvaldęs cut up’o technologiją senolis taip žvitriai žongliravo žodžiais ir jų prasmėm, kad iš jo pasąmonės sklindanti psichodelika abejingų tiesiog negalėjo palikti. Įgimta šizofazija ir ligoti religiniai kliedesiai iš tiesų daro neįsivaizduojamus stebuklus! Manau, tėvą Satanislovą jūs dar ne kartą išgirsite mano generuojamame garsyne, nes surinktos ir nepanaudotos audio medžiagos yra 9 galybės.

[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/McKaras_Tevo_Satanislovo_recitalis_vargonai.mp3]

McKaras „Tėvo Satanislovo rečitalis (kad vargonai grotų)“

Koks tavo santykis su leiblo Ant-Zen produkcija?

Tiesą pasakius beveik jokio. Turiu keletą senesnių kultinių leidinių, bet naujais iš viso nesidomiu. O jie dar egzistuoja?

Tavo muzikos stilių galima apibūdinti kaip lo-fi techno. Ar vaikystėje/jaunystėje klausydavai eurobeat (U96, USURA, Scooter…)?

Nežinau ar taip drąsiai galima tokią etiketę lipdyti. Dirbu daugelyje garso krypčių, tad lo-fi techno greičiausiai tėra vienas iš aspektų. Esu klausęs, tiksliau viena ausim girdėjęs, eurobeat’ą, tačiau niekada nebuvau rimtas jo klausytojas. Detaliau gal tik su Scooter’io albumu Sheffield esu susipažinęs. Į elektroniką persimetus iš sunkios metalinės scenos sunku būtų tikėtis lengvos muzikinės praeities.

Kas tavo didžiausi įkvėpimo šaltiniai?

Aplinka, kurioje gyvenu ir alkoholis, kuris padeda man tą aplinką nors truputėlį toleruoti. Kažkiek peno mintims duoda ir keisti kino filmai, kuriuos kolekcionuoju.

Tiki evoliucija ir proto galia ar natūralia atranka (stipresnis suvalgo silpnesnį)?

Natūrali atranka ir yra evoliucija, o protiniai sugebėjimai neatsiejama viso to dalis. Neįsivaizduoju, kaip debilas be pašalinės pagalbos galėtų išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje.

[audio:https://www.suru.lt/srwrd/wp-content/audio/McKaras_Natural_Selection.mp3]

McKaras „Natūrali Atranka“

Daugelis atlikėjų gyvų pasirodymų metu naudoja laptopus. Koks tavo motyvas vežiotis stacionarų kompiuterį?

Matyt toks, kad aš ne daugelis. Tiesiog man taip patogiau, patikimiau, pigiau. Visą stilingą plastmasę palieku elitinių klubų rezidentams ir nuo to drėkstančioms kalėms. Kiekvienam savo.

Dažnai naudoji projekcijas su militaristine tematika. Koks pranešimas užslėptas jose?

Priklauso nuo pasirodymo ir medžiagos kurią groju. Apibendrinus – jose žmonių skausmas, neviltis, baimė, praradimai… Visa tai, kas yra pamirštama sočiai ir kvailai gyvenant. Tai nuolatinis dirgiklis, kuris nuolat primena, kad anksčiau ar vėliau ateis ir mūsų eilė visą tai išbandyti savo kailiu. Nežiūrint į tai, visoje šioje deguto košėje atsiranda vietos ir drąsai, pasiaukojimui, pergalės džiaugsmui… Ne viskas taip vienareikšmiškai paprasta su tuo militarizmu. Štai tą ir bandau supinti savo video pranešimuose.

Dažnai vilki karinę uniformą (tiesą sakant, be jos tavęs dar neteko matyti). Ar spintoj turi bent vieną porą džinsų ir kokius nors kedus pavyzdžiui?

Žinoma turiu, tačiau vargu ar tai vilkėsiu, jeigu iki šiol neužsivilkau. Šikau ant to, kas yra skambiai vadinama mada. Įprasti rūbai man nepraktiški ir nepatogūs. Išimtį padarau tik t-shirt’ams.

Festivalyje „Sūpynės’09“ grojai iškarto po Migloko (apie 4 valandą ryto). Beveik visi klausytojai jau buvo išsiskirstę. Suru.lt atstovai nugirdo šalimais stovėjusios porelės pokalbį: „Na, einam miegot?“. „Ne, paklausom, ką šitas nacis gros“. Ką atsakytum tokiems žmonėms?

O kodėl aš jiems turėčiau kažką atsakyti? Galima pagalvoti, kad man tai rūpi. Juk ne aš dėl jų nemiegu, o jie dėl manęs. Liberalu ar krikdemu nepavadino ir už tai ačiū. Matyt yra mano veikloje kažkas tokio, kas duoda peno tokioms mintims. Negi dabar pulsi su šventais žmonių įsitikinimais kovoti?! Jie gi iš anksto viską geriau žino.

Kam tau reikalingi skirtingi muzikiniai projektai (McKaras, Drama, Ataka…)?

Skirtingoms užmačioms išreikšti. Kartais eksperimentai su garsu/skambesiu/temom nuveda taip toli į šoną nuo nusistovėjusių dalykų, kad jų rezultatą tenka po kita vėliava realizuoti.

Kaip įsivaizduoji tipinį statistinį savo klausytoją?

Niekada apie tai negalvojau, nes niekada man tai nerūpėjo. Manau visų pirma klausytojas turi būti sveika, išsilavinusi ir švari būtybė, visą kitą ne taip jau ir svarbu.

Kurį Lietuvos istorijos laikotarpį pavadintum „valstybės žydėjimu“?

Jeigu teisingai supratau šį dviprasmišką klausimą, valstybė „sužydėjo“ tuomet, kai Europos sąjunga atvėrė mums liberalias čakras ir ėmė mus barbarus „mokyti“ demokratiškai-bendražmogiškų tarpgalaktinių tolerancijos dėsnių. Maža to, pajutusi niekines euro injekcijas valstybė ne tik „sužydėjo“, bet ir akimirksniu „sujudėjo“ jos kertinis pamatas.

Ką manai apie Suru.lt rubriką „Ze Džermans“?

Keista ir šmaikšti rubrika, kurios paskirties naršydamas aš taip ir neperpratau. Lai egzistuoja.