Kai trankiai Sūru debiutavusi Nikita tėkštelėjo rašinėlį apie moterų seksualinį išsilaisvinimą ir gyvenimą be tabu, ilgai pati su savimi diskutavau apie vertybes.
Nepagalvokite, kad kolegė mane sutrikdė ir privertė nurausti – atseit aš į trečią dešimtį įžengusi skaisti drovuolė, vis dar laistanti rūtų krūmą po langais ir šiukštu garsiau nepliurpianti apie lubrikantų skonius ir kvapus. Nors tuose stalčiuose vonioje jų devynios galybės.
Ne ne.
Greičiau priešingai – draugiškai pasidalinčiau potyriais, kurie užplūsta vyno sklidinoje vonioje, kai bandai prisisioti savo vyrui į burną.
Tik gal ne šiandien. Mes juk apie vertybes. Aha, vertybes mylint.
Gal jūs man pasakysit, kas mums atsitiko? Mums, moterims, turiu galvoj. Išsilaisvindamos tapom plieniniais kyborgais, japoniškais transformeriais. Be atsakomybės, ištikimybės, atsidavimo, nesuvaidintos aistros, katiniško meilumo, tikrumo, atvirumo.
Vaidinam teatrą, vyrai tai supranta, užstringam aklinam rate, vėliau raudam, galiausiai apsišarvuojam, grįžtam į sceną ir vėl garsiai postringaujam apie tai, kokios ypatingos esam.
Sakysit, kad kitaip tiesiog nebūna?
O.K.
[išmečiau savo ginklus ir drabužius]
O gal paprastumo, eh?
Štai tokią reakciją manyje sukėlė žiauriai mielas menininkės Mairos Kalman rankomis suraitytas dienoraštis, kuriame ji kuo nuoširdžiausiai piešia savo simpatiją Abraomui Linkolnui.
Raito ir nė žodelio nemeluoja – na ir kas, kad tai tik meninis projektas. Gi tai viena nuoširdžiausių jausmų išraiškų.
O ką, jei mes, moterys, pradėtume tokius abrozdėlius keverzoti savo brangiausiems?!
Daugiau nič nieko nebesakysiu – pažiūrėkit štai čia ir paskiau pasakykit, ką pagalvojot jūs.
Beje, norėčiau tokią meilę nupiešti Obamai. Velniškai seksualus vyrutis.
Išsilaisvindamos mes ir tapom išsilaisvinusiomis. Senasis nelaisvių pasaulis žlugo ir noriu pamatyti tą moterį, kuri mieliau bus nuolanki katiniško meilumo atviruolė nei ištvirkusi, paslaptinga ir tokia laisva kalė. Net jei kartais aistra ir drąsa šiek tiek suvaidinta, būti plienine žymiai maloniau nei būti pilka pelyte . O juk gyvename būtent malonumui, savo malonumui…ir įdomu, kaip vyrai gali suprasti, kad vaidiname spektaklį, jeigu pačios dažnai to nesuprantame…
arba klaidingai tave suprantu, arba kalbi apie visiškus kraštutinumus. niekas neliepia būti pilkomis pelytėmis, bet kai ant scenos užlipa savyje pasimetusi kalė, tai jau mažų mažiausiai juokinga.
tiesiog norėjau pasakyti, kad norėti būti ištvirkusia kale nereiškia ja būti. tai sklinda iš vidaus. ir vidutiniškais pačiulpimais keletą kartų per savaitę to nepaslėpsi.
galų gale, aš tik filosofuoju. kai atsiduri prie savo bliūdo, viskas dar kitaip atrodo. mes esam žmonės.
beje, man kilo dar viena mintis. ką tu manai apie suvaidintus orgazmus ir tą statistiką, kuri teigia, kad didžioji dauguma yra nepatenkinamos iki galo?
nu bliamba kaip idomu.
O pasaulyje būna savyje nepasimetusių žmonių ? Visi mes tik aktoriai… ir nieko moterims neatsitiko… vieną dieną mes aršios aktyvistės, o kitą, žiūrėk, moterys avys 🙂 kuo daugiau rolių, tuo įdomesnis spektaklis …
būna 🙂 reikia tik labai intensyviai su savim padirbėti.
man rodos, jums patinka vaidinti, bet nepatinka, kai vaidina kiti ar kitos.
šita problema man atrodo problema tik iki tol, kol tu apie ją sau pripažįsti garsiai 🙂
Dėl suvaidintų orgazmų … tai tik seksualinių žaidimų dalis … mano manymu, normalu aimanuoti ir rėkti “Mielasis oh daaar”, taip tik įkaitinama aplinka ir partneris įgauna daugiau pasitikėjimo :). Bet juk nebūtina aimanas traktuoti kaip orgazmo suvaidinimą ?.. Esu pilnai patenkinama moteris, visdėlto, būna dienų kai vyras nepaspausdžia reikiamų “mygtukų”… bet į seksą aš žiūriu kaip į ” tu man – aš tau”, todėl aimanuoju į valias, nes man pačiai taip patinka, bet esant “problemoms” finale mandagiai pareikalauju oralinio tęsinuko…
Betkoks vaidinimas, spektaklis ar teatras prasideda nuo drabužinės, todėl, gal, grįžkime prie batų temos…
nene, panelyt. aš apie rimtesnes problemas pataukšti norėjau. dėl atmosferos įkaitinimo ir partnerio užvedimo įmanomas ir ne tik kaukimas ne savo balsu :))))))))
bet whatever.
viskas yra megazjbs.
apie kokias ‘rimtesnes problemas’? pasipasakok Avie.
Kaukimas buvo tik vienas is pavyzdziu… siaip tuo klausimu pasitariau su vyru. Keista, jis pritare imitavimui…sake bet kokia emocija geriau nei jos nebuvimas.
žinai, geriau jau rinktis vyrus, su kuriais nieko imituot nereikia. ta prasme, jie pavaro 🙂
Nera vyro, kuris pastovei pavarytu… tokia jau zmogaus fiziologija
kai labai myli ir mėgsti savo vyrą, pavarai pati, tai ir jis pavaro 🙂 PASTOVEI.
Jėzus jėzus jėzus … norėčiau pasikalbėti ta tema, kai tu įžengsi į 5 dešimtmetį.
nemanau, kad pasikeisiu 🙂 promise
ai, kalbėjau ne apie vaidinimą dėl vaidinimo, o apie vaidinimą, kai nėr išeities 🙂
Aš išvis nesuprantu, kodėl straipsnio autorius komentuoja komentatorių komentarus… tai neprofesionalu, visas savo mintis ir argumentus autorius turi atskleisti tekste… o komentatoriai komentaruose…
o kas nubrėžė profesionalumo ribas? 🙂 šiaip jei jau akmenis mėtai, galiu atgal vieną mesti – esu puikiai pažįstama su žiniasklaidos rinka. didžiausių amerikos naujienų portalų žurnalistai aktyviai bendrauja su savo skaitytojais komentaruose. tai yra dialogas, diskusija. nors nereikia nė žiniasklaidos. visa reklamos rinka paremta prekės ženklo ir vartotojo dialogu. užsuk į facebook 🙂
pabaigai pasakysiu tau tik tiek: jei mūsų nuomonės kai kuriais klausimais nesutampa, nediskutuokim apie profesionalumą. nes tai labai slidi sąvoka. sėkmės.
nu va. Avis nuzude bet koki nora komentuoti, lol
atnešiu baltų gvazdikų ant jūsų kapo. prisiekiu.
Čia ne chatas, tie kas nori susirašynėti ir pažaisti tie eina i facebook’a… šis puslapis ( neįžeidžiant čia dirbančių žmonių) yra daugiau ar mažiau mėgėjiškas…Avis nne tas žmogus į kurį man būtų įdomu ar tikslinga mesti akmenis… man tik kaip vartotojui visiškai nepriimtina, kad autorius manęs klausinėja kažko…rašo man kažką…aišku, pati kalta, kad leidžiuosi atsakinėti, bet vienaip ar kitaip man , Lietuvos rinkos vartotojui, tai visiskai nepriimtina ( o Amerikoj aš deja negyvenu ir lyginti nematau tikslo). Tiesiog pirmą kartą susiduriau, kad ne kiti komentatoriai, o pats autorius kišasi į pokalbius, gal kitiems tai patinka…man – keista ir panasu i tai, kad tekstu autorius nesugebejo isreiksti visu savo minciu…
Ohhh dar ir komentatorius “laidoja”…. savotiška sistema…
aš pabūsiu protingesnė – pasitraukiu iš šito dramatiško diskusijų lauko 🙂 o ponia visada gali mano rašinėlius praleisti ir skaityti protingesnių autorių mintis. gero.
straipsnius renkuosi ne pagal autorius o pagal straipsniu tema ir turini
man patiko 😉 kazkaip suriai, teisingai, su naftalino kvapu ir pelesio skoniu, bet su stiliuku ir nebloga arogancija pavaryta.