Jimas Sheridanas vėl savo stichijoje. Stichijoje, kuri analizuoja žmones kasdieniškose situacijose. Tokia yra pagrindinė „Brolių“ („Brothers“) žinutė. Reikia pripažinti, kad filmo laukiau labiausiai dėl Natalie Portman. Ją mano akys gavo, tuo tarpu pati juosta paliko dvejopą įspūdį: protas buvo lyg ir pavalgęs, tačiau sotumo nebuvo. Taip, iš kokybės pusės prisikabinti nėra prie ko – galutinis produktas nugludintas pagal visus Holivudo standartus, tačiau nedidelių susipynusių siužetinių linijų, asmeninių dramų perteklius daro filmą ganėtinai sudėtingu.
„Broliai“ nėra originalus filmas. Tai 2004 m. danų to paties pavadinimo juostos perdarinys arba, kaip šiuo metu mėgstama sakyti – remeikas. Tačiau pastarojo filmo tiek režisierė-scenaristė Sussane Bier, tiek scenaristas Andersas Thomas Jensenas prisidėjo prie Holivudinės komandos, tad jei matėte daniškuosius „Brolius“, turėsite puikią galimybę palyginti abu filmus ir pamatyti, ką naujo įnešė Jimas Sheridamas. Beje, pagal IMDB svetainės reitingą originalas savo pasekėją lenkia.
Aktorių kolektyvas tiesiog fantastiškas. Šalia jaunų, bet jau megažvaigždžių statusą turinčių Natalie Portman, Jake’o Gyllenhaalo ir Tobey Maguire’o, prisijungė dvi būsimos žvaigždutės Bailee Madison ir Taylor Geare. Keista, bet pagal amžiaus vidurkį ženkliai jaunesnė moteriškoji aktorių dalis, mano nuomone, lenkė vyrus. Ypač išsiskyrė B. Madison. Gaila, kad Tobey vis dar tebėra įsipainiojęs į žmogaus-voro tinklus ir jo herojuje nepamačiau nieko naujo, ko nebuvo trečioje “Spiderman” dalyje. Nepaisant filmo rimtumo, šypsena veide atsirado viename epizodiniame vaidmenyje pasirodžius Ethanui Suplee, bet tik todėl, kad jis vaidina labai neblogame komedijiniame seriale „Mano vardas Erlas” („My Name Is Earl“).
Minėtų siužetinių linijų yra tikrai daug ir visos jos apie žmonių santykius: vyro ir žmonos, karininko ir eilinio, brolių, tėvo ir sūnaus, tėvo ir dukterų, dėdės ir vaikų, žmonos ir „švogerio“. Visos jos yra svarbios filmo istorijoje, iš jų kyla įvairūs konfliktai. Meilė, pasitikėjimas, atsakomybė už poelgius, noras keistis – šie bruožai yra pateikiami nuolat, tačiau dėl nemažo filmo tempo pilnai neatskleidžiami, o tai šiek tiek nuvilia, nes asmeniškai aš norėjau, kad kur kas labiau būtų panagrinėta Tomio (J. Gyllenhaalas) metamorfozė nuo žmogaus, visiškai nesukančio galvos dėl kitų, iki suprantančio, kad dėl aplinkos požiūrio, veiksmų ir reakcijos kaltas tik jis pats.
Kiekvieno U2 grupės gerbėjo ausis liks paglostyta, nes net dvi dainos, „Bad“ ir „Winter“ („White as Snow“), figūruoja „Brolių“ garso takelyje. Vieną jų – treileryje. Prisikviesti Bono nebuvo sunku, tai nėra pirmasis jo ir J. Sheridano projektas, tačiau šįkart grupės lyderio net įkalbinėti nereikėjo ir užteko jam parodyti ne didelį būsimo filmo fragmentą.
Nostros įvertinimas – 7/10. Iš esmės viską pasakiau pirmoje pastraipoje. Sunku rašyti apie gyvenimišką filmą, gilintis į veikėjų santykius, nepaliečiant turinio, o tą daryti visada vengiu, nes taip galiu atimti dalį malonumo iš apžvalgą skaičiusių, bet dar nemačiusių filmo. Tikras faktas yra tas, kad „Broliai“ nėra eilinis filmas. Nors jis trunka daugiau nei 1,5 val., man jos prabėgo greitai, todėl ir užsiminiau apie didelį netiesioginio veiksmo tempą bei iš to kilusį nepasitenkinimą. Teks žiūrėti dar kartą ir stengtis gauti papildomų detalių, kurių pirmoji peržiūra neužmatė. Nuobodu tikrai nebus.
Pabaigai – puikus interviu apie „Brolius“ su jaunąja Bailee Madison.
