Kas yra normalu? (N-18)

Sėdėjom kartą su bičiulėm ir gėjum draugeliu virtuvėj (kur kitur vyksta tokie zaduševni pokalbiai?) kai kažkuris pradėjo naršyti moteriško žurnalo puslapius. „Sekso metu mano draugas prašo, kad aš jam į išangę sukiščiau pirštus. Ar mano draugas normalus?“, – klausė kažkokia pilietė. Na ir spėkit, kas atsakė, kad normalu? Taip, damos pasipiktino, kad baisiai nehigieniška. O aš pasijaučiau mažų mažiausiai iškrypėle.

O tu ar sukištum pirštus savo draugui į išangę? O liežuvį? Ar sutiktum pasimylėt viešoje vietoje? O kaip dėl analinio? Na bet jau girdžiu tipo, kad atseit visa tai tik vyrų gyvuliškiems poreikiams tenkinti ir panašiai. Arba kodėl turiu išvis kažką tokio daryti? Ir teisingai, jei nepatinka.

Gerai, o ką tuomet padarytum dėl savęs? Gali būti ir taip, kad aš vienintele išaugau aplinkoj, kur šeimoj apie tai nepasikalbėsi, kur buvo auklėjama, kad mergaitės nesimuša, yra švelnios ir nuolankios ir daug šypsosi… Bet pokalbiai su draugėmis rodo ką kitą. Ir, žinok, sakyk ką nori, bet kuo ilgiau vaikštau šia žeme, tuo labiau įsikertu, ką reiškia posakis „Geroms mergoms dangus, blogoms – viskas“. Ir ne apie barakudas čia, o apie eilines moteris, kurios išdrįsta gyventi savo gyvenimą ir įgyvendinti savo svajones ir fantazijas, tame tarpe ir erotines. Ar išdrįstum pripažinti, kad kartais visi tie žaidimai ir slėpynes tave vargina? Ar pripažintum sau, kad nori tiesiog pasidulkinti, o ne draugo visam gyvenimui? Ar išdrįstum pagaliau sušokti tą super gašlų viliotinį, kurio scenarijų savo galvoj permastei iki smulkmenų? Net jei ir nesijauti tokia graži kaip Pikul ar pasakytum vyrui, kurį ką tik sutikai, kad nori jo? Čia ir dabar, o ne po oficialaus mėnesio, nes gi „baisu, ką pagalvos?“ ir visai nenori, kad jis tau po to paskambintų? Ar pasimasturbuotum nepažįstamajam matant? Mm, net silpna pagalvojus… Na tai tik pavyzdžiai. Neišsipildžiusios mano fantazijos, haha! Aišku, nemanau, kad visi turi viską išbandyti, nes kiekvienam yra savi limitai, bet supranti, kur link suku. Tenoriu pasakyti, kad juk kaip dažnai mes kažko neišbandome, nes nežinome, nedrįstame, mums gėda arba baisu, ką kiti pagalvos. Man tik kartais pasidaro baisu kad ir dėl savęs, pavyzdžiui, kad neišbandysiu ko nors tik dėl to, kad droviuosi arba dėl įsitikinimo, kad mano pilvas nepakankamai plokščias arba tiesiog, kad… atsisakys draugas. Aha, būtent! Būna ir taip.

Viskas yra sudėtingiau, nei atrodo. Juk tikėtina, kad daugelis vyrų tik apsidžiaugtų sutikę seksą mėgstančią moterį. Bet kur tau, dažnas netenka žado, kai pasakai pvz. „mėgstu panaršyti porno saituose“ arba „bliamba kaip pavargau, net masturbuotis nesinori“. Ir tada 1. arba taip išsigąsta, kad ima vengti; arba 2. išreiškia savo susižavėjimą ir prašo atsiųsti mėgstamiausio saito nuorodą… ir irgi išsigąsta arba pasibjauri. Nes by default nepriimta, kad moterys apie tai šneka ar rodo iniciatyvą. Kaip mano bičiuliai sako: „Gražios moterys nešika“. Tai ir su seksu kažkas panašaus. Net jei nesi revoliucionierė, o drovi kaip drebulė ir kultivuoji seksą su vienu draugu, tačiau esi bent kiek labiau openminded ir dar apie tai šneki, tai jau esi tikrų tikriausia kekšė. Mergaitės, ar ne tiesą sakau?

Na bet ne skųstis čia susirinkome, o pabandyti atsipalaiduoti ir gyventi taip, kaip nori ir nejausti dėl to baimės ar gėdos. Nes gyventi gi tau, o teisti ne jiems. Nes moteris ne vien mergaitė, būsima mama, draugė, slaugė, tvarkytoja ir užjautėja, bet visų pirma – patelė. Taigi, moterie, nelauk kol kūnas pasikeis taip, kad galėsi mylėtis tik tamsoj, pabuk savimi, pažadink savyje žvėrį, gauk iš gyvenimo viską, ko nori. Ir duok kitiems. Neabejoju, kad atsiras žmogus, kuris bus pakankamai stiprus pasimėgauti tuo kartu nežemindamas, nesisavindamas ir nepavydėdamas.

sėkmės,
Nikita