Neprisimenu, kokiam filmui žmonės būtų skyrę tiek dėmesio, kiek jo gauna 50 Shades of Grey. Internete mėtosi ir porno žvaigždžių komentarai, ir psichologo perspėjimas prieš žiūrint, ir odontologijos studenčių atsakai filmo kritikams, ir filmo recenzija: tai klaiku, ir pasipiktinusios feministės, ir potvynių sales užtvindžiusios, pun intended, gerbėjos. Kreizi. Aš suprantu, kad šia kuklia rašliava prisidedu prie aukščiau išvardytų reikalų, bet kaip sako pigių verslo vadovėlių įžangos, tik čia jūs perskaitysite tiesą.
Visų pirma reikia pripažinti, kad į 50 Shades of Grey ėjau ne tam, kad susipažinčiau su pasauliniu fenomenu, ne tam kad pasižiūrėčiau kaip Holivudas supranta BDSM ir ne dėl kitos padorios priežasties. Ką čia, būsiu atviras – į šį filmą ėjau tik tam, kad būtų ant ko smagiai pastumti. Juk stumti ant 50 Shades of Grey turėtų būti taip pat paprasta, kaip atimti saldainį iš vaiko. Nebylaus. Sergančio cerebriniu paralyžiumi. Puolant jį septyniese. Apsiginklavus peiliais ir vilkint neperšaunamas liemenes. Naktį. Labanoro glūdumoj. Na, supratot.
Tačiau šiam veikalui paaukojęs porą valandų persigalvojau. Šie pilki atspalviai yra tokie blankūs, kad į savo blankumo liūną įtraukia ir bet kokias pastangas, ką čia pastangas – net ir visą norą padoriai pastumti. 50 Shades of Grey yra toks joks, kad jį suspardyti galėtų ir minėtas cerebriniu paralyžiumi sergantis vaikas. Bet nespardo – nes turi įdomesnių užsiėmimų.
Na rimtai, iš ko ten normaliai pasijuoksi? Iš nuolat prikąstos kokstenjosvardas lūpos? Na, nežino filmo kūrėjai kitų būdų moters susijaudinimui atvaizduoti, nežino. Iš ko dar? Iš dialogų, skurdesnių už Botsvanos elgetas? Iš to, kad visą filmą nieko nevyksta? Tai tarsi kažkieno atostogų dienoraštis – paskraidėm sklandytuvu, pavažinėjom su nauja mašina, fainam bute pagyvenom. Bet negi iš to smagiai pasijuoksi?
Filme daug prasto skonio, bet nieko tokio, kas priverstų rašyti tai klaiku. Siužetas? Blogesnių matėm Transformeriuose. Vaidyba? Blogesnę matėm Transformeriuose. Realiai, ką tik paimsi šiame filme – blogiau matėm Transformeriuose. Bet grįžtam prie 50 Shades of Grey – jis tikrai nėra blogesnis už visus tuos romantinius filmus, kuriuos namų šeimininkėms rodo BTV, ir yra lygiai tiek pat neįsimenamas. Todėl net smalsu, apie ką nori perspėti psichologas ar ko piktinasi feministės. Smalsu, kaip jie apskritai kažką prisimena.
Vienintelis geras dalykas šiame filme – tai pavadinimas. Taikliau nė nebūčiau pagalvojęs. Užtikrinta pilkuma, visas nuobodaus pilkumo spektras nuo #606060 iki #C0C0C0. Tad tiesiog praleiskit. Pažiūrėkit, kaip džiūsta dažai, kaip vėsta arbata ar stebėkit tirpstantį sniegą. Bus įdomiau.
Dar tokio nuobodaus straipsnio neteko skaityti. Pastumti? O kam reikia taip daryti? Šaipytis iš filmų? Pirmą kartą girdžiu.
Žodžiu beprąsmiškas straipsnis ant nuostabaus filmo. Jeigu būtų kitoks nusiteikimas, galbūt ie jums būtų patiksęs, tačiau kaltas jūsų nusistatymas. Maniau, kad šis filmas bus bjaurus, iškrypęs, tačiau net ir mano feministinę akį pamalonino. Gero paplėkšnojimo rimbu jums!
Jus turbut mazai filmu matete,jeigu manote kad sis “kurinys” vertas demesio.Iki siuo filmo buvo sukurta pakankamai kontraversisku,tokios pat kokybes filmu ir sis filmas nera kazkuo ypatingas arba issiskiriantis kaip mums ta bando pristatyti.Asmeniskai esu europines kinoindustrijos megejas,kuri zenkliai geriau ir toliau pazengusi negu JAV popkornas.
Jeigu per 9.5 savaites filmo premjera butu isvystytas internetas taip kaip siandien,mes regetumem lygiai toki pat PRini sou.Filmas niekinis is jo vertes,iPRintas siekiant surinkti kuo daugiau pajamu arba isgarseti.Stai kaip siandien daromas “menas” ir babkes siandieniniame kinopasaulyje.