Na, jau šitą tai tikrai kiekvienas girdim dažnai. Todėl, kad jis svarbus. Todėl, kad dėl DNR mūsų vaikai panašūs į mus (dažniausiai), o ne į kaimyną.
Jei jau taip visi burnoja apie DNR, tai prisiminkim, kas tai.
Pirmiausia – tai sutrumpinimas. DNR – tai Deoksiribo Nukleino Rūgštis. Pirmasis žodis grynai cheminis, dėl jo galvos nesukim. Antrasis reiškia, kad šitas reikalas yra branduolyje (lot. nucleus – branduolys). Jei bandysite apie tai ieškoti straipsnių kitomis kalbomis, tai angliškai būtų DNA (A – acid), rusiškai ДНК (K – кислота).
Skaitėt straipsnį apie genus? Kaip prisimenat, žmogus turi 46 chromosomas. Jose yra genai. Tai va tie genai ir sudaryti iš DNR, kaip užtrauktukas iš dantukų. DNR – labai didelė molekulė. Ištiesę kiekvienos chromosomos DNR vieną paskui kitą, mes gautume nei daug, nei mažai – apie 2-3 metrus. Įsivaizduojat, kaip protingai jas kažkas suvyniojo, kad tilptų į mažutį žmogaus ląstelės branduolį?
Apie DNR visos knygos prirašytos, bet aš užsiminsiu tik tiek, kiek mums reiks kalbant apie jos padauginimą, mutacijas, GMO ir tėvystės testus kitą kartą.
DNR – nors ir labai didelis namas, bet pastatytas tik iš keturių rūšių plytų: adenozino (A), citozino (C), guanidino (G) ir timino (Ž – juokauju, T).
Yra tam tikros taisyklės, kaip šios plytos jungiasi viena su kita. Visą DNR molekulę struktūriškai galima pavaizduoti, kaip kopėčias (moksliškai – dvigrande struktūra), kur kiekvieno skersinio gale būna A, T, C arba G. A visada „draugauja“ tik su T, C pagal apvalumus renkasi G ir atvirkščiai.
Čia puikus pamokantis filmukas apie tai (šiandien kalbėjome apie dalykus, kurie rodomi iki 50 s).
Gudriesiems:
DNR, kaip genetinė medžiaga, randama beveik visuose organizmuose: virusuose, bakterijose, augaluose, grybuose, gyvūnuose…
Kai kurie virusai savo genetinę informaciją koduoja ne DNR, o RNR molekulėse. Nu reikia gi kažkaip išsiskirti.
Paveikslėlyje pavaizduota struktūrinė ŽIV forma.
DNR galima rasti ne tik branduolyje, bet ir mitochondrijose, chloroplastuose.
Paveiksle pavaizduota mitochondrijų klostėse esanti DNR. Paprastai mitochondrijose būna 2-10 DNR kopijų. Jas visas mes paveldim iš mamų (tėčio pasiųstas į misiją spermatozoidas, įsiskverbdamas į kiaušialąstę, mitochondrijas palieka už durų…).
Bakterijos branduolio neturi. Jų DNR plaukioja ląstelės terpėje – citoplazmoje. Žiedinė bakterijų (ar kitų organizmų) DNR molekulė vadinama plazmide.
Truputi klaidinat zmones (na jei galima taip vadinti sio tinklapio lankytojus) :), nes nepasakote visko iki galo. Visos chromosomos is eiles sustatytos sudaro 2-3 metrus? Visos tai suprasti kaip viena rinkini ar visu lasteliu zmoguje? Manau atsakyma dauguma zino, bet hyperlinko kai nera, tai ne visi pasikapstys googlej, ar ne? 🙂
http://hypertextbook.com/facts/1998/StevenChen.shtml
Aciu uz patikslinima, Vuduli, maladiec.
Tik nesuprantu, kodel suru skaitytoju zmonemis vadinti nesinori?
Nagi baikit, chebryte, i viska reikia ziureti linksmai, kaip, kad Sruoga mus moke 😉 Nebent per daug nerviniu lasteliu iskepet per sventes 😀