Nesitikėjome tokio susidomėjimo teatru iš mūsų skaitytojų…
Skelbiame rašinelio konkurso laureatus.
Gaila, kad prizininką galime išrinkti tik vieną.
Mums rašo Tomas M.:
Ruduo gražus?? Gražus... Šiltas ir spalvotas...
Bet velniop jį... Noriu aštriau, noriu stipriaus, noriu to kas balansuoja tarp vertybės ir nevertybės.
Noriu istorijos.. Nesaldžios... Istorijos, su stipruma ir koncentruotos...
Tokios, kuri nutinka tik spalio 7d., 9d. ir 19 d. "Menų spaustuvėje".
Nenoriu praleisti "Antigonės", jokiu būdu ne... Nes noriu... Noriu matyti,
jausti, patirti...
Ir išeiti iš ten su nekalbėjimu, sumišimu, susimąstymu.. Išeiti į tą "gražų" rudenį....
Ir visa tai tik dėl to, kad "noriu"!!!!
…ir prisega nuotrauką.
Dar rašo Vaidas V.:
Sveiki,
<...> tiesa sakant galiu su draugais kalbeti apie bliuza, kurio nekenciu,
apie la nouvelle vague, apie Vinetu ar filosofus pagonis, taciau absoliuciai
esu zalias teatro scenoje. Nors ir einu trecia desimti, taciau neatsimenu
(taip sakau todel, kad nesu tikras ar tikrai as nesu buves, ar tiesiog
neatsimenu,tad apsidraudziu nuo melo ir sakau, kad "neatsimenu") ar esu
buves kokiam nors spektaklyje per savo dabartini gyvenima. Bandau sugrizti
i mokyklos laikus, bendras ekskursijas. Ir ka prisimenu? Baleta (blet kaip
ziauriu buvo...), karo muzieju Kaune, Lietuvos kino teatra, dar kazka... bet
nepamenu, kad buciau buves teatro scenoje. Neatsimenu. Net baisu pries
draugus pasisakyti, kad nesu mates spektaklio (per telika maciau kazkada,
bet per telika ziureti spktakli, tai tas pats kas saudyti i antis su Ziliton
kompu, vietoj to, kad rinktumeis tikra tira). Tad jei kalba pasisuka apie
teatra, - tepu slides. Taip jau susikloste, kad teatro menas mano gyvenime neatrado sau vietos ir
tai as laikau minusu. Blet, kaip tai gali buti? Sunku paaiskinti, bet taip
jau yra. Noriu i "Antigone", nes tai pirma galimybe nueiti ir paziureti
spektakli savo gyvenime. O gal mane labai uzkabins ir taip pakeis mano
pasauleziura, tapsiu labai rimtas gyvenime, vesiu, susilauksiu vaiku, dirbsiu
vadybininku, pasiimsiu paskola butui, masinai ir pradesiu puikuotis pries
savo draugus? O gal bus atvirksciai: tapsiu pesimistu, pradesiu visu nekesti,
burnoti pries dieva ir groti black metala kokioj nors Vilniaus grupej?.
Ahahaha, o gal nieko neivyks, bet galiu uztikrinti, kad tikrai nesugebesiu
pamirsti savo pirmojo spektaklio. Beje, atrodo paprasta, kad juk galiu nusipirkti bilieta i bet koki spektakli ir stai - busiu panaikines savo
minusa. Ne. As zinau kas yra spektaklis ir su kuo jis valgomas. Mano
draugas Arturas zino kas yra metalas ir kaip jis skamba, bet jam 32 ir
jis ne karto nera buves metalo koncerte. Kodel jis nenusiperka bilieto?
Kodel as nenusiperku bilieto i bet koki spektakli? Catching???? Puiku,
judame toliau. Noriu siu dvieju kvietimu, nes tai puiki galimybe su savo
mergina paziureti spektakli ir edukaciskai praleisti sestadienio vakara
bei uzsideti ordina ant sielos munduro. Siandien futbolas per telika (taip taip taip, pasaulio cempionai ir mes), o rytoj spektaklis... Puikus
savaitgalis ir tiek. Futbolo stadione buvau, bliuzo koncerte buvau,
fotografijos parodoj buvau, dar ir i suda esu ilipes, bet ne karto
nesu mates jokio spektaklio. Ai, dar prisiminiau: mano grupioko tevas
buves Miltinio teatro aktorius. Jis, parukes zoles, daznai pasakodavo
apie Miltini, savo tevo vaidyba ir t.t. Na, jis giliai i tai buvo ikrites.
Man buvo idomu, bet as niekada negaledavau palaikyti jokio konstruktuvaus
dialogo, nes pradzioje net nenutuokiau kas tas Miltinis. Veliau giliai
pasidomejau ir dabar galiu net tupa muzika apsviesti apie tai, o ducheliams net paskaita pravesti, bet spektaklio taip niekada ir nemaciau.
Vaidas
Tačiau ir jis, deja (jam), negaus pakvietimų (gal reikės pakalbinti Tiketą, kad kitą kartą duotų daugiau?). Negaus, nes mums taip pat parašė ir Mindaugas L.:
Antigonė, Antigonė - vos išgirdu šį pavadinimą/vardą sukyla prisiminimai...
Nuo mažens mane traukė knygos (kaltininkais šio potraukio buvo keli
faktoriai: mama bibliotekininkė bei knygų serija "Pasaulinės literatūros
biblioteka", užėmusi pusę 1 kambario buto:
http://static1.balsas.lt/11/05/plb_px600.jpg).
Dar nemokėdamas skaityti knygas gerbiau bei mylėjau, stengiausi nepiešti ant
viršelių, nestatydavau iš jų štabikų bei kitokių statinių.
Mėgstamiausia iš knygų buvo "Antigonė" - nežinau, kuo ji mane patraukė
(juk "Pasaulinės literatūros bibliotekos" visi viršeliai vienodi..), tačiau
ryšys buvo stiprus - be jos negalėdavau užmigti, be jos neidavau į kiemą
užsiiminėti smėlio dėžės reikalais, ji visuomet būdavo šalia.
Ryšys buvo toks stiprus, kad būdamas 4 metų PATS pasiprašiau išmokomas
skaityti - taip norėjosi išgliaudyti šį šedevrą. Atėjus didžiai dienai,
kuomet ruošiausi įnikti į jos gležnus puslapius (buvo 1988 m. spalio 16)
lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia - JOS NEBĖRA!!!! Tėvas negalėjo
atsisakyti dosnaus pasiūlymo ir iškeitė visą "Pasaulinės literatūros
biblioteką" į 15 pakuočių tualetinio popieriaus (negaliu jo kaltinti -
kiekvienoje pakuotėje buvo 20 rulonėlių, tad buvome aprūpinti svarbiausia
higienos priemone iki 1992 m.).
Periodo iki paauglystės nelabai prisimenu - praradimas buvo toks stiprus,
kad vegetavau it kopūstas be komposto.
Bet, pasirodo, ne viskas buvo prarasta, 10 klasėje literatūros pamokos metu
aš vėl išgirdau tą vardą - skaitysime "Antigonę"!!! Viduje viskas užvirė,
dešimtimis metų stabarėjusiu kūnu vėl pradėjo tekėti jaunatviškas kraujas.
Iš didžio susijaudinimo pašokau ir susipainiojęs kuprinės petnešose taip
tėškiausi žemėn, jog praradau sąmonę, o po to teko praeiti ilgą
reabilitacijos kursą (knygos, kaip suprantate, ir vėl neperskaičiau).
Panirau į gilią depresiją... Kurią išblaškė pranešimas apie kvietimus į
spektaklį!!!
Kadangi knygos perskaityti man nelemta (daugiau nebenoriu tampyti likimo už
ūsų), vienintelis būdas prisiliesti prie šio įstabaus kūrinio yra
spektaklis.
Manau suprantate mano padėtį ir Jūsų reakcija bus adekvati.
Pagarbiai,
Mindaugas L.
Sveikiname Mindaugą ir linkime gero spektaklio.
