11 minučių arbatos

Receptas Nr. 11, kaip būti laimingesniu. Jei apskritai egzistuoja laimės receptai.

Ir šiandien aš norėjau pasakyti „ne“, o nutylėjau. Kas, kur, kada kaip privalo elgtis. Ir su kuo. Ypač – su kuo. Ypač, jei tas kažkas tau labai svarbus.

Kiek reikia nusileisti, o kiek pastovėti už savo principus? Plonytėlė juostelė. Ačiū Die, ne pakaruoklio virvės storumo. Jei laukei šiandienos ir norėjai sugrįžti į primirštamą jausmą, kad esi su draugais, esi su žmonėmis, kuriuos vadini savo sielos broliais, kuriems gali patikėti savo meilės paslaptis ir pasidalinti nauju nemokamo porno saito adresu… Laukei, gyvenai tuo, o šialia yra svarbus tau žmogus, kuris viską įsivaizduoja kitaip? Jis mano, kad ne aštrus pipiras, o vyninė. Ne džinsai, o kaklaryšis ir suknelė… Kada tu pasakysi gana? Kada nustosi stengtis įtikti ir elgsies taip, kaip nori tu?

Svarstyklės, svarstyklės…

Recepto pradžia, mano nelabai brangūs skaitytojai (galiu egzistuoti ir be jūsų, nors žinojimas, kad kažkas skaitys tave ir gyvens tą akimirką tavimi – džiugina):

Pabandykime pasverti (tam ir buvo reikalingos svarstyklės):

Ką aš gaunu, elgdamasis taip, kaip aš noriu? Ir ką prarandu?

Pliusai: Saldus laisvės pojūtis (kiek jis tikras?). Savo poreikių patenkinimas. Esu savimi. Tai paprasta (kaip ir visa, ką darai dėl to, kad nori, o ne dėl to, kad reikia). Drąsa? Hmmmm…

Minusai: Ant tavęs pyksta tavo mylimas žmogus. Tai labai slegia. Nors tu ir nesi atsakingas už jo jausmus, kylančius reaguojant į tavo nuoširdų elgesį. Iš to seka: nepaaiškinama kaltė. Sugadintas brangiausias pasaulyje daiktas – laikas. Ir apskritai jautiesi dižiausiu pasaulyje niekšu, kad skaudini (???) tave mylintį žmogų.

O ką gauni su nusileidimo atodūsiu?

Pliusai: Ramybę. Tai svarbu. Aukos džiaugsmą: aš esu altruistas – aukoju savo norus vardan kito… Matai džiaugsmą jos/jo akyse. Va, štai dėl ko čia mes… Aš esu geras, nes elgiuosi taip, kaip iš manęs tikimasi (jei aš teisingai suprantu, ko iš manęs nori?). O geru būti – gerai. Galbūt mane dėl to labiau mylės? Galbūt. O tai reiškia – gali būti. O gali ir nebūti. O gali būti, kad dėl to ilgainiui mane mylės mažiau. O aš noriu, kad mane mylėtų. Nes aš myliu. Gera jaustis mylimu.

Minusai: Būsiu suirzęs. Nes pasielgiau ne taip, kaip norėjau. Nes nusileidau, nors maniau esąs teisus. Visą vakarą jausiu tuštumą toje vietoje, kurioje turėjo būti kažkas šilto ir jaukaus. Kaip paglostymas lūpomis. Tobula. Nuliūsiu supratęs, kad žingsnis po žingsnio keliauju ten, kur nėra manęs. Yra kažkas dirbtinio ir  migloto. Padaras, kokiu mane nori matyti. Ir visai gali būti, kad aš klystu. O liūdesys gerai, ar blogai?

Pabandykime būti objektyvūs. Kuris esu aš – tas, kuris liūdi, ar tas, kuris liūdina?

Kuri svarstyklių pusė tave traukia labiau? Kur esi tu? Ar dar išvis esi?

Gražūs, jaukūs padarėliai… Juos kažkas padarė. Padarė. Galbūt tu? Padarai daro padarus.

Pabaigti, be abejo, reikia šviesiai ir šiltai: jei tau rūpi – tu ieškai. Jei ieškai, gali rasti. Bent jau vietą, kur atsakymo tikrai nėra. O tai padidina šansą rasti vėliau. Jei radai – galbūt turėsi drąsos priimti sprendimą. Tavo rankose jėga padaryti pasaulį laimingesniu. Tu – pasaulio dalis.